„Nesiimu vertinti, kadangi manau, kad sprendimą turi daryti pati
kompanija - Latvijos energijos kompanija („Latvenergo“- BNS), turi
daryti Vyriausybė. Iki šiol ir Latvijos energijos kompanija, ir
premjeras, kiek man teko bendrauti, aiškiai matė svarbą šio
projekto ir kokių nors abejonių dėl projekto neišreiškė. Patys
finansavimo mechanizmai ir su pinigais susiję dalykai, jie ir toliau
bus diskutuojami“, - penktadienį Seime žurnalistams pareiškė
A.Kubilius.
„Ne, tikrai projektas nežlugs. Nespėliokime dabar tų dalykų,
kurie neturi dar galutinio atsakymo“, - sakė A.Kubilius. Pasak jo, su
regioniniais partneriais šiuo metu vysta aktyvios diskusijos.
„Poreikis elektros energijai iš regioninių partnerių,
įskaitant ir latvius, ir estus, ir lenkus, tikrai yra didelis“, -
sakė A.Kubilius.
Latvija neturi lėšų dalyvauti
naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekte, sako naujasis
Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.
Jis teigia neturintis išsamios informacijos apie Latvijos
dalyvavimą projekte, tačiau artimiausiais metais, anot jo, Latvija
tam neturės lėšų, nes šalies vyriausybės skola siekia 45 proc.
BVP, palyginti su Estijos 10 proc. skola.
„Pridėti dar kelis milijardus prie šios skolos būtų
techniškai neįmanoma“, - dienraščiui „Diena“ sakė A.Bėrzinis.
Pasak jo, net jei Latvijos valdoma „Latvenergo“ dėl to paimtų
paskolą, ją vistiek tektų garantuoti valstybei.
„Tačiau „Latvenergo“ skola yra tokia didelė, kad šis klausimas
nesvarstomas“, - sakė prezidentas.
Kalbėdamas apie elektros tarifus ir jų augimą, A.Bėrzinis
sakė, jog Latvija turėtų būti protingesnė ir surasti aukso
vidurį tarp narystės „Nord Pool“ projekte ir mažesnių kainų iš
Rusijos.
Planuojama, jog iki 2020 metų Lietuva kartu su Latvija, Estija ir
Lenkija, dalyvaujant strateginiam investuotojui, Visagine pastatys
naują atominę elektrinę.
Naujas Latvijos prezidentas Andris
Bėrzinis penktadienį iškilmingai padėjo vainiką Laisvės paminklo
papėdėje Rygoje.
Drauge su prezidentu gėlių paminklo papėdėje taip pat padėjo
Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia ir premjeras Valdis Dombrovskis,
po to buvo atliktas valstybės himnas.
Ceremoniją stebėjo šimtai įvairaus amžiaus žmonių, prie
kurių A.Bėrzinis priėjo pasikalbėti.
Jie palinkėjo prezidentui sėkmės einant šias aukštose
pareigas ir padovanojo saulučių puokštę. A.Bėrzinis savo ruožtu
pabrėžė, kad „vienas aš nieko padaryti negalėsiu, tik visi mes
drauge. Yra susitarimas su premjeru ir Seimo pirmininke taip pat
daryti viską drauge“.
Jis pripažino, kad naujos pareigos - didžiausias išgyvenimas jam per 60 metų.
„Gerai, kad jūs visi tokie stiprūs šalia manęs“, - sakė
prezidentas.
Jis davė autografą vienam pagyvenusiam žmogui, kuris taip pat
prašė leidimo nusifotografuoti drauge su juo.
A.Bėrzinio žmona Dacė Seisuma nelydi jo pirmąją prezidentavimo dieną.
Kaip jau pranešta, penktadienį ryte A.Bėrzinis davė priesaiką
ir oficialiai pradėjo eiti Latvijos prezidento pareigas.
Latvijos naujasis prezidentas Andris
Bėrzinis, kuris anksčiau buvo bankininkas, o vėliau tapo įstatymų
leidėju, yra politikos naujokas, labiausiai pagarsėjęs tuo, jog
buvo turtingiausias savo šalies pensininkas.
Perėmęs valstybės vairą 66 metų A.Bėrzinis padarė didelį
šuolį savo politinėje karjeroje - prieš mažiau nei metus jis
tebuvo eilinis Seimo narys.
Jis buvo vienas iš trijų įstatymų leidėjų, turinčių tą
pačią pavardę - Bėrziniai Latvijoje beveik tokie pat dažni kaip
Smithai (Smitai) Anglijoje - tad jo išrinkimas prezidentu sukėlė
tam tikros painiavos užsienyje.
Vienas iš jo bendrapavardžių, buvęs premjeras, netgi paskelbė
pranešimą, dėkodamas atsiuntusiems sveikinimus, tačiau
pranešdamas, kad Latvijos vadovu buvo išrinktas kitas Bėrzinis.
Daugelį nustebinusi pergalė šiuose rinkimuose tapo gyvenimo
šuoliu šio 66 metų politiko karjeroje. Iššūkį Valdžiui
Zatleriui jis oficialiai metė tik gegužės 23 dieną, likus nedaug
laiko iki kandidatų registravimo pabaigos.
A.Bėrzinis gimė 1944 metų gruodžio 10 dieną Nytaurėje,
kurioje 1958 metais baigė septynmetę mokyklą. 1962 metais Siguldos
jis baigė 1-ąją vidurinę mokyklą, o 1971 metais Rygos
politechnikos institutą ir įgijo radiotechniko specialybę.
Laikotarpiu nuo 1970 iki 1988 metų dirbo įvairiose pareigose
gamybiniame susivienijime „Elektrons“, nuėjo kelią nuo inžinieriaus
iki direktoriaus. Nuo 1988 iki 1989 metų buvo Latvijos SSR buitinio
aptarnavimo ministro pavaduotojas, nuo 1989 iki 1993 metų -Valmieros
Liaudies deputatų tarybos deputatas, taip pat jos vykdomojo komiteto
pirmininkas.
Nuo 1990 metų gegužės iki 1993 metų birželio A.Bėrzinis buvo
Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, 1990 metų gegužės 4
dieną balsavo už Latvijos nepriklausomybės deklaraciją. Dalyvavo
Latvijos liaudies fronto veikloje - Valmieros rinkimų apygardoje ir
ekonomikos komisijoje.
Tuo pat metu A.Bėrzinis mokėsi Latvijos valstybiniame
universitete, kuriame 1988 metais gavo ekonomikos fakulteto diplomą
pramonės vadybos srityje.
Čia jis įgijo ekonomikos žinių, kurios pravertė, kai Latvija
1991 metais atkūrė nepriklausomybę ir pasuko laisvosios rinkos
link.
Nuo 1993 iki 2003 metų A.Bėrzinis buvo „Latvijas Universala
banka“ (Unibanka) prezidentu, banko „Skandinaviska Enskilda Bank“,
„Unibanka“ prezidento patarėju. Nuo 2006 metų lapkričio buvo
Latvijos prekybos ir pramonės rūmų prezidentu.
Latvijai 2004 metais įstojus į Europos Sąjungą (ES),
sėkmingai veikusį „Unibanka“ įsigijo Švedijos bankas SEB.
Šis žingsnis A.Bėrziniui suteikė galimybę baigti karjerą
versle ir, kaip skelbė žiniasklaida, gauti didžiausią Latvijoje
pensiją - 4 tūkst. latų (beveik 20 tūkst. litų), kai šalyje
vidutinis atlyginimas tebuvo 177 latai (apie 800 litų).
Tačiau A.Bėrzinis tvirtina puikiai suvokiantis eilinių Latvijos
gyventojų padėtį, dar labiau apsunkintą vyriausybės įvestų
griežtų taupymo priemonių. Jis teigė būsiantis idealus
prezidentas.
„Jeigu nesugebate pasirūpinti savimi, kaip galite tikėtis
pasirūpinti šalimi?“ - politikas skelbė per savo rinkimų
kampaniją, nesulaukusią didesnio susidomėjimo.
Oficialioje turto ir interesų deklaracijoje A.Bėrzinis nurodė
turintis kelių milijonų eurų santaupų ir vertybinių popierių,
taip pat nemažai nekilnojamojo turto.
Vienoje televizijos tiriamosios žurnalistikos laidoje praeitą
sekmadienį buvo paskelbta, kad A.Bėrzinio pagrindinė rezidencija -
didelė užmiesčio vila, esanti už valandos kelio nuo Rygos - buvo
oficialiai pastatyta kaip svečių namai ir poilsio kompleksas, iš
dalies finansuojas ES lėšomis. Pats A.Bėrzinis tikino , kad jokių
pažeidimų nebuvo.
2005 metais A.Bėrzinis nesėkmingai kandidatavo į sostinės
Rygos savivaldybės deputatus pagal Latvijos žaliųjų ir
valstiečių partijos (ŽVP) sąrašą.
Jis taip pat dirbo Latvijos komercijos rūmų ir nacionalinių
energetikos įmonės „Latvenergo“ valdybose, o pernai spalį buvo
išrinktas į Seimą.
Tapęs prezidentu A.Bėrzinis turės gerokai pasistengti, kad
įgytų visuomenės pasitikėjimą, nes yra žinoma, kad jis palaiko
ryšius su Latvijos „oligarchais“ - įtakingai verslininkais,
pasukusiais į politiką.
Iki šiol jis priklausė Žaliųjų ir valstiečių sąjungai
(ŽVS), kurios vadovas Aivaras Lembergas yra vienas iš trijų
Latvijos oligarchų, užsitraukusių buvusio šalies vadovo V.Zatlerio
rūstybę.
A.Bėrzinis taip pat sulaukė klausimų dėl savo ryšių su kitu
„oligarchu“ - buvusiu premjeru Andriu Škėle.
A.Bėrzinis turi seserį ir du brolius. yra išsiskyręs ir turi
tris vaikus.
Su pirmąja žmona prieš 20 metų išsiskyręs A.Bėrzinis
pirmadienį paskelbė, kad susituokė su ilgamete gyvenimo drauge - 38
metrų gydytoja Dace Seisuma.
Prieš šešerius metus jiedu susilaukė sūnaus Kristapo-Andrio.
Jis taip pat turi du suaugusius vaikus iš pirmosios santuokos -
dukrą Evą ir sūnų Aigarą.