Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiajam architektui Artūrui Blotniui konkurso laimėtojų „A01 architektų” projektas pernelyg primena beveik toje pat vietoje, prie Nacionalinės dailės galerijos, planuoto Guggenheimo muziejaus projektą, sukurtą architektės iš Londono Zahos Hadid.
„Nesinorėtų, kad du panašios funkcijos pastatai, kurių pasiūlymai buvo pateikti ne vienu metu ir skirtingų autorių, būtų panašios stilistikos.
Čia galime parodyti savo kaip miesto kūrėjų skurdą kūrybine prasme, jeigu atsirastų du panašūs dalykai vienoje vietoje su panašiomis meninėmis ar išraiškos priemonėmis”, – kalbėjo A.Blotnys.
Jo teigimu, statybos leidimus išduodantys ir šios vietos detalųjį planą rengiantys savivaldybės tarnautojai nebuvo pakviesti į konkurso komisiją.
Diskusijų reikia
Vieno komisijos narių Vilniaus Gedimino technikos universiteto docento Mindaugo Pakalnio teigimu, reikėtų dar kartą labai gerai įvertinti, kaip būsimasis Modernaus meno centras funkciškai įsikomponuos šioje vietoje, – atsižvelgti į esamas ir planuojamas gatves, galbūt netgi tiltą ir vilniečių pamėgtą erdvę prie Neries.
„Nors tai privati iniciatyva, miestas irgi turės prisidėti valstybiniu žemės sklypu, taip pat viešosiomis investicijomis – tad tai ne vieno investuotojo, o visų vilniečių interesas ir jie turi dalyvauti priimant tokius sprendimus.
Todėl viešos diskusijos dėl šio projekto labai reikalingos. Galbūt į komisiją buvo galima pakviesti patį miesto vyriausiąjį architektą, juk miestas dalyvaus derinant projektą, sklypo detalųjį planą”, – svarstė M.Pakalnis.
Anot jo, nėra nuspręsta, kad būtinai turi būti įgyvendintas pirmąją vietą užėmęs projektas. Kurį projektą pasirinkti, turėtų diskutuoti investuotojas, savivaldybė ir visuomenė.
Labiau patiko kiti darbai
„Turime tik komisijos nuomonę, bet nemanome, kad čia galutinis sprendimas. Šis darbas – ne vienintelis, vertas dėmesio šioje teritorijoje.
Neatmesčiau ir kitų darbų. Iš tų penkių tikrai yra priimtinų savo idėjomis ir būtų galima ateityje rinktis. Simpatiškas ir antrosios vietos laimėtojo darbas, dar yra pora darbų, kurie galėtų būti įgyvendinti”, – sakė architektas.
Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicijos Vilniaus savivaldybės taryboje narė Indrė Jakaitytė įsitikinusi, kad „A01 architektų” projekto panašumas į Z.Hadid darbą yra labiau nei akivaizdus.
„Vyriausiasis Vilniaus miesto architektas A.Blotnys išdėstė savivaldybės poziciją – neįmanoma neįžvelgti panašumų tarp šių projektų. Netgi vidaus stilistika labai panaši”, – neabejojo I.Jakaitytė.
Paklausta, ar dėl šio skandalingo atvejo savivaldybė kreipsis į architektūros garsenybę Z.Hadid, nes plagiatas negali būti toleruojamas, pašnekovė tikino pasidomėsianti.
Autoriai sutrikę
„Tikėjomės, kad paskelbus konkurso nugalėtojus vyresnės kartos architektai mūsų projektą pavadins per daug moderniu, tačiau kad būsime kaltinami plagiatu – tai jau tikrai ne”, – neslėpė jaudulio grupės „A01 architektai” vadovas Darius Romanovskis ir architektas Marekas Mickevičius.
MMC projekto konkurso laimėtojai tiesiog neteko amo išgirdę, kad jų darbas lyginamas su vienos garsiausių pasaulyje kūrėjų Z.Hadid Guggenheimo muziejaus Vilniuje projektu.
„Juk turi būti visiškas idiotas, kad sugalvotum plagijuoti tokios garsenybės darbą, juolab kad prieš trejus metus šį Z.Hadid projektą Vilniuje apžiūrėjo visi norintys”, – stebėjosi jauni vyrai.
„Kiek mačiau konkurso nugalėtojų darbą, susidarė įspūdis, kad architektams pavyko rasti tinkamą MMC santykį su aplinka – jis tarsi neišsiskiria, tačiau kartu išsaugo ir savo tapatybę, o tai tikrai nėra lengva sukurti”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo architektas Algirdas Kaušpėdas.
Ar plagijavimas architektūroje yra problema? „Kai pasaulyje tiek visko prikurta, nepasikartoti nelengva”, – žodžių į vatą nevyniojo bendrovės „Jungtinės pajėgos” vadovas. Tačiau kad kūrėjai bandytų akiplėšiškai vogti kolegų idėjas, jam dar neteko girdėti. (LR, BNS)