Kada pastarąjį kartą matėte policijos pareigūnus, matuojančius greitį šalikelėje? Jie grįžta.
Padėtis Lietuvos keliuose vėl nebekontroliuojama, todėl teisėsaugininkai siūlo neleisti jauniems vairuotojams sėsti prie galingų automobilių vairo ir sugrąžinti balų sistemą.
Aukų keliuose daugiau
– Ar tai nėra būdas papildyti paprastų policininkų kišenę ir žingsnis atgal garsiai deklaruojamoje kovoje su kyšininkavimu keliuose? – apie greitį vėl matuosiančius pareigūnus „Lietuvos rytas” paklausė policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos.
– Tai yra eksperimentas, kuris truks tik mėnesį – iki rugpjūčio. Paskui analizuosime, ar jis pasiteisino.
Tai susiję su bauginama tendencija – šiemet vėl ėmė daugėti žuvusiųjų avarijose.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiemet avarijose žuvo 13 žmonių daugiau, nors avarijų ir sumažėjo dešimtadaliu.
Akivaizdu, kad padaugėjo kraupių eismo įvykių, kuriuose žūva po kelis žmones.
Daugelio avarijų pagrindinės priežastys – didelis greitis ir neblaivus vairuotojas.
Reikia ką nors daryti. Vairuotojai vėl jaučiasi nebekontroliuojami, todėl tų priemonių, kurios veikė iki šiol, nebeužtenka.
Matuokliai pareigūnų neatstoja
– Tačiau keliuose veikia net pusantro šimto greičio matuoklių. Ar jie nėra pakankamai efektyvūs?
– Ir matuokliai, ir „Volkswagen Caddy” automobiliuose įmontuota slapta greičio fiksavimo įranga veikia tikrai gerai. Tačiau įranga tik fiksuoja pažeidimus. Ji neatstoja pareigūnų. Būtent pareigūnai turi labiau kontroliuoti situaciją keliuose.
Užtikrinti tvarką keliuose vien matuoklių neužtenka.
Kaip ir kitose Europos valstybėse, mes taikome kompleksinę greičio kontrolės sistemą, kurioje svarbiausias, be abejo, yra pareigūnas.
Mat greitį viršijantys pažeidėjai labai dažnai būna apsvaigę ir nuo alkoholio ar narkotikų.
– Atsiras nemažai manančių, kad tokie pokyčiai vėl padidins korupciją keliuose: vairuotojai, sustabdyti už greičio viršijimą, bandys išsisukti nuo baudos siūlydami kyšį.
– Pirmiausia taip kalbantys užmiršta, jog vairuotojai privalo neviršyti saugaus leistino greičio. Neviršykite greičio ir nekils jokių problemų dėl kyšio davimo.
Be to, dabar pareigūnai naudojasi tik tais greičio matavimo prietaisais, kurie turi vidinę atmintį: fiksuoja ir išsaugo pažeidimo laiką bei datą.
Iš patrulių surinkome visus matuoklius, kurie neturi galimybės kaupti informacijos.
Visi greičio viršijimo atvejai bus užfiksuoti, todėl bet kada galima patikrinti, kiek pareigūnas fiksavo pažeidimų ir kiek protokolų surašė.
Yra ir papildomų saugiklių, apie kuriuos viešai nenorėčiau kalbėti. Jie neleis policininkams piktnaudžiauti tarnyba.
Pareigūnai tykos krūmuose?
– Ar nebus taip, kad greitį matuojantys ekipažai vėl tykos krūmuose kaip prieš keletą metų?
– Ne. Patrulių ekipažas negali stovėti ten, kur užsimano. Skiriant tarnybinę užduotį ekipažui nurodoma, kur patruliuoti ar matuoti greitį.
Atsižvelgiama į konkretų kelio ruožą, jo avaringumą ir kitus dalykus.
– Jei ekipažas patruliuoja 8 valandą, nuo šiol pareigūnai net 4 valandas iš jų galės matuoti greitį. Ar ne per daug?
– Tai yra teoriškai maksimalus laikas. Tačiau, kaip ir iki šiol, didžiausią patrulių darbo laiko dalį užima reagavimas į iškvietimus.
Tai išliks. Tiesiog būrio, rinktinės ar kuopos vadas, skirdamas tarnybinę užduotį, nustatys, kiek laiko skirti greičiui matuoti.
Pavojus – jauni vairuotojai
– Kokios priežastys lemia tai, jog keliuose vėl daugėja žuvusiųjų, skaudžių avarijų? Ko Policijos departamentas ketina imtis, kad situacija imtų gerėti?
– Priežastys yra kelios. Dar 2008 metais, kai buvo priimtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos ir sugriežtintos baudos už įvairius KET nusižengimus, mes prognozavome, kad tai bus efektyvu trejus ketverius metus, po to reikės ieškoti kitų priemonių.
Taip ir nutiko. Vienus vairuotojus paveikė griežtesnės baudos, todėl pačių avarijų, sužeistųjų skaičius sumažėjo.
Tačiau užaugo nauja vairuotojų karta. Tie, kuriems 2008 metais buvo 15–16 metų ir jie net nežinojo, kas yra ATPK, dabar sėdi prie automobilio vairo. Tokie jauni, nepatyrę vairuotojai yra labai didelė problema.
Išlaikę vairavimo egzaminus ir gavę vairuotojo pažymėjimą, pirmus metus jie važinėja gana atsargiai.
Tačiau po metų, praleistų prie vairo, pasijunta visagaliais ir puikiais vairuotojais.
Neturėdami patirties, įgūdžių ir dažniausiai važinėdami techniškai nesutvarkytu automobiliu, nusidėvėjusiomis padangomis stengiasi pasirodyti, kokie yra geri vairuotojai. Toks vairuotojas, ypač išgėręs, tampa mirtinai pavojingas.
Tipinis pavyzdys – gegužės pabaigoje kraupią avariją sukėlęs ir du žmones užmušęs dvidešimtmetis Ramūnas Balkūnas.
Jis, visiškai neturėdamas patirties ir apsvaigęs nuo narkotikų, miesto gatve lėkė beprotiškai greitai ir padarė avariją.
Siūlo grąžinti balų sistemą
– Jauni vairuotojai yra didžiausias galvos skausmas. Tuomet keista atrodo Susisiekimo ministerijos nuostata, kad jauniems vairuotojams po dvejų metų nebereikės dar sykį laikyti egzamino.
Bet juk automobilis – ne pasas, kurį privalai turėti. Neturi pinigų susimokėti už egzaminus ar draudimą – nevažinėk.
– Eismo saugumo požiūriu tai tikrai atrodo keista. Bet, matyt, yra ir kitų argumentų.
Mes norėtume, kad jauni, nepatyrę vairuotojai negalėtų sėsti prie galingų automobilių, visureigių vairo.
Mūsų manymu, 18-metis negali sėsti prie didelio visureigio vairo. Bet koks neatsargus vairavimas baigtųsi tragedija.
Kadangi teisiškai tai padaryti sunku, bandysime tartis su draudimo kompanijomis, kad didelė draudimo įmoka ką tik iškeptus vairuotojus atbaidytų nuo važinėjimo galinga mašina.
Be to, sieksime atgaivinti baudos balų sistemą.
Turime įdomių idėjų ir dėl švietėjiškų akcijų. Pavyzdžiui, vairuotojams drausminti pasinaudosime Lino Kleizos vardu. Jis, įkūręs labdaros ir paramos fondą, gerai žino visas socialines problemas ir yra joms neabejingas.
Neatsitiktinai L.Kleiza tapo policijos rėmėju. Nežinau, ar daugelio šalių policija gali pasigirti turinti NBA žaidžiantį rėmėją.