Šioje spaudos konferencijoje parlamentaras socialdemokratas Algirdas Sysas viešai pareiškė įtariantis, kad teisėjas atidėti streiką nurodė paveiktas „Švyturio-Utenos alaus“ atstovų.
„Kas gali paneigti, kad darbdaviai teisėją aplankė anksčiau, nei jis priėmė sprendimą?“, - sakė A.Sysas.
Streikas buvo prieš kelias savaites atidėtas 30-čiai dienų Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo Raimondo Dilio sprendimu.
Atidėdamas streiką alaus gamykloje, teisėjas rėmėsi civilinio kodekso straipsniu, nurodančiu, jog teismas turi teisę taip pasielgti, „jei kyla tiesioginė grėsmė, kad gali būti neužtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios sąlygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui“.
Pastarąjį sprendimą Klaipėdos apylinkės teismas atšaukė. Tačiau atšaukimas dar nėra įsigaliojęs, nes „Švyturys-Utenos alus“ gali jį apskųsti.
Aludarių administracija tvirtina, jog streikas keltų tiesioginį poveikį žmonių gyvybėms.
„Būtina užtikrinti nepertraukiamą gamybos ciklą. Palikus fermentavimo įrenginius be priežiūros, procesas taps nekontroliuojamas ir sprogimo metu gali būti apgadinti įrenginiai ir pastatai. Kyla tiesioginis pavojus žmonių gyvybėms“, - išplatintame pranešime spaudai argumentavo aludariai.
V.Čekuolis prognozavo, kad už streiką yra balsavę 80-90 proc. gamybos darbuotojų, tačiau sakė nežinantys, kiek jų išties neateis į darbą. „Balsavimas už streiką žmogaus neįpareigoja streikuoti. Streiklaužių būna visame pasaulyje. Kiek streikas bus sėkmingas – laikas parodys“, - sakė jis.
Tačiau jis nebuvo tikras, kad teisinėmis priemonėmis nebus pasiekta, kad streikas vėl būtų atidėtas. „Darbdaviams būtų malonumas, jei streikuotume žiemą – mus ir taip varo į neapmokamas atostogas tuo laikotarpiu“, - tvirtino profesinės sąjungos atstovas.
Darbdaviai ir darbuotojai nesutaria dėl pastarųjų reikalavimo jiems padidinti atlyginimus, remiantis 2008-aisiais pasirašyta kolektyvine sutartimi.
Pastarojoje nurodoma, kad įmonės darbuotojų atlyginimai turi būti peržiūrėti kasmet, taip pat kad jie turi didėti ne mažiau, nei tuometinė infliacija, tvirtina profsąjunga. Tačiau nei 2009-aisiais, nei 2010-aisiais, krizės metu, atlyginimai nebuvo didinami.
Atlyginimų Lietuvoje nedidinti buvo nuspręsta ir šįmet. Įmonės atstovai tvirtino, jog taip elgtis kolektyvinė sutartis jiems leidžia. Įmonės atstovai nurodė, jog reikalavimas didinti algą 12,4 proc. neatitinka šiandienos rinkos realijų.
Profsąjungos reikalavo atlyginimus šįmet padidinti 12,4 proc. - jų skaičiavimu, tiek reikia, kad būtų kompensuota infliacija per praėjusius trejus metus, kai algos nedidėjo. Bet pastaruoju metu yra metu buvo nusileista iki reikalavimo algą kelti 7 procentais, sakė V.Čekuolis.
Jo teigimu, pradėjus grasinti streiku darbdaviai atlyginimus pasiūlė didinti 0,5 proc., vėliau – 1,8 proc., t.y. tiek, kokia buvo praeitų metų infliacija.
Tokį siūlymą profsąjungos atmeta, sakė V.Čekuolis.
„Jei tai būtų pasiūlyta metų pradžioje, normaliam derybiniame procese, tai, ko gero, profsąjungos būtų sutikusios su tokiu didinimu. Bet kai prasideda karas, susitarti sunku. Paprasčiau išsaugoti taiką, nei ją pasiekti karo metu“, - svarstė jis.
Šiais metais „Švyturys-Utenos alus“ savininkams išmokėjo 100 mln. litų dividendų – alaus bendrovė per tarpininką priklauso Danijos „Carlsberg“ koncernui.
