Administratorių teigimu, visos mieste prie Nemuno ir Neries
gyventojų būstus administruojančios įmonės liftams yra sukaupusios
per 3 mln. Lt.
„Kauno liftų“ bendrovės generalinis direktorius Jonas
Guzavičius sako, kad ta suma turėtų būti kur kas didesnė - maždaug
5 mln. Lt. Kam išleisti gyventojų pinigai, administratoriai
neaiškina.
Vienam keliasdešimties butų gyventojų kasdien tarnaujančiam ir
jau netinkamam eksploatuoti liftui pakeisti reikiamas lėšas butų
savininkai kaupia maždaug 25 metus. Tačiau, net ir žinodami, kad
pinigų liftui turėtų jau pakakti, jie jo nesulauks. Jeigu namas
nėra įkūręs bendrijos ir jį administruoja savivaldybės valia
pelningą rinką gavęs būsto administratorius, jis ir gyventojų
sukauptomis lėšomis disponuoja.
„Jeigu administratorius atiduotų tai, kas gyventojų sudėta
liftų remontui kiekvieno namo atskirai, mūsų įmonė galėtų pridėti
likusią sumą ir pakeisti seną liftą nauju. O paskui, pagal trišalę
sutartį gyventojai tą kreditą mums per kelerius metus išmokėtų.
Bet administratoriams, pasirodo, gyventojų pageidavimai - nė
motais. O kai ieškai priežasčių, kaip kažko nedaryti, tai būtinai
jų surasi. Kita vertus, koks administratorius gali sutikti
atsisakyti naudotis beprocenčiais pinigais, jeigu jam tokios
išimtinės sąlygos sudarytos? Tai ir naudojasi tuo“, - sako „Kauno
liftų“ vadovas ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių
asociacijos prezidentas J. Guzavičius.
Jo duomenimis, būsto administratoriams gera būstų rinka
(užsitikrinant kas mėnesį nemažas gyventojų mokamas pajamas)
perduota tik trijuose miestuose - Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
Kitur butų ūkį administruoja gyventojų bendrijos arba pačios
vietinės savivaldybės.
Kauno daugiabučiuose veikia daugiau nei 1000 liftų, mažiau nei
pusę jų administruoja patys gyventojai per bendrijas. Panevėžį
galima vadinti aktyvių, savo buitimi besirūpinančių žmonių miestu.
Čia į bendrijas susibūrę gyventojai nelaukia, kol nutiks kokia bėda
su senu liftu. Pasistengia laiku jį pakeisti nauju įrenginiu,
sėkmingai renovuoja namus.
Anot J. Guzavičiaus, sovietiniais laikais liftų eksploatacijos
terminas buvo ketvirtis amžiaus, dabar jis sutrumpėjęs iki 20 metų.
Modernizuotas liftas, kurį „Kauno liftai“ sumontuoja vietoj
atitarnavusio įrenginio, ne tik saugesnis naudoti. Jis dar ir
pinigų gyventojams sutaupo - 150 Lt per mėnesį, (skaičiuojant
šiuolaikinėmis elektros energijos kainomis).
Kabiną, šachtą, duris, elektros instaliaciją kitus dalykus
liftui UAB „Kauno liftai“ pasigamina pati, o saugos mazgus, dar
kitą įrangą perka iš patikrintų ir patikimų gamintojų. Ypatingas
dėmesys skiriamas įrenginių eksploatavimo saugumo reikalavimams,
kad liftais besinaudojantieji nepatirtų nelaimių.
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje aštuoni žmonės žuvo
eksploatuojant arba montuojant liftus, 18 atvejų baigėsi sunkiais
sužalojimais arba invalidumu. Tai - skaudūs įvykiai, kurie rodo,
kad liftų ūkis turi būti atnaujintas, kad šie sudėtingi įrenginiai
tikrai patikimai žmonėms tarnautų.
„Esame pagaminę daugiau nei pusantro šimto liftų. O vien Kaune
keistinų liftų daugiabučiuose yra apie 400. Tik jų keitimo procesas
sustojęs. Tarsi sutapo: liftai nekeičiami maždaug nuo tada, kai
butų ūkis tvirtai perėjo į administratorių rankas.
Štai, konkretus pavyzdys: vienos 12 aukštų daugiabučio
laiptinės gyventojai jau kelerius metus priversti lipti laiptais,
nes jų liftas seniai sugedęs. Gyventojai prašė administratorių, kad
atiduotų jiems pinigus, kuriuos žmonės sumokėjo už lifto remontą.
už liftų kaupiamąjį mokestį. Visas namas sutinka, kad tas vienos
laiptinės liftas būtų sutvarkytas, tačiau administratorius
nesutinka. Jis teigia turįs kitų eksploatacinių išlaidų. Gal stogą
reikia remontuoti, gal kokius vamzdžius - logiška. Tačiau liftas -
ne stogas, naudojimosi senu liftu pasekmės gali būti ypač
skaudžios“, - aiškino J. Guzavičius.
Praėjusių metų gruodį Kauno miesto savivaldybės taryba priėmė
sprendimą pakeisti liftų administravimo tvarką. Tačiau kol kas
sprendimas nepradėtas vykdyti.
UAB „Kauno liftai“ vadovas viliasi, jog naujoji savivaldybės
administracija ilgai nebedels, ir padėtis liftų ūkyje pagerės iš
esmės.
Jis absurdišku laiko savivaldybės Turto departamento darbuotojų
aiškinimus, kad grąžinti gyventojams pinigus galės tik tuomet, jei
grąžins jau 99-ių naujai pakeistų liftų savininkai. Bet tai realu
tik po 15-kos metų. „Ar susimąsto šie „specialistai“, kiek per 25
metus nuvertės pinigai ir ką galima bus nupirkti dar po 15 metų. Ar
neatsitiks Vilniaus variantas, kai už kaupiamąsias lėšas nebuvo
pakeistas nė vienas liftas, o pinigų nėra. Jie paprasčiausiai
panaudojami einamiesiems remontams“, - sako J. Guzavičius.
Daugiabučių namų administravimo pavyzdiniuose nuostatuose
numatyta, kad administratoriai kaupiamąsias lėšas kaupia atskiroje
sąskaitoje kiekvienam namui atskirai. Bet Kaune šis kaupimo
procesas buvo pradėtas žymiai anksčiau prieš įsigaliojant šiems
nuostatams. Kaune buvo numatyta pinigus kaupti ir laikyti specialioje savivaldybės sąskaitoje liftams renovuoti ar modernizuoti. Tuomet gyventojai patys galėtų spręsti, ką daryti su
konkrečiam jų namui sukauptais pinigais. Savivaldybė savo reikmėms
šių pinigų panaudoti negalėtų ir gyventojų pageidavimu apmokėtų už
atliktus darbus. Šiuo metu tokia tvarka yra kituose šalies
miestuose (išskyrus Vilnių, Kauną ir Klaipėdą). Direktorius
stebisi, kam reikalinga dabartinė tvarka, kuri jau ketverius metus
neveikia.
„Tarkim, Elektrėnuose tvarka yra visai kitokia, nei Kaune. Ten
turime sutartį su savivaldybe, kuri pati rūpinasi butų ūkiu. Ir po
truputį liftai Elektrėnuose keičiami. Manyčiau, kad lemiamas žodis,
kaip tvarkytis, turėtų būti ne administratorių, bet pačių
gyventojų, kurie moka pinigus.
Suprantu, kad kai kam pasikeitimai neatrodo prie širdies. Negi
šiaip sau atsisakysi verslo, kai, tarkim, už porą milijonų įsigijęs
įmonę, jos kasoje du kart tiek atrandi gyventojų sudėtų lėšų? Ir
jei miesto valdžia patylom tai toleruoja, pati vangiai keičiasi,
tai išeina kaip toje indų patarlėje „Galima pažadinti kiekvieną,
jei tik jis neapsimeta, kad miega“, - ironizavo UAB „Kauno liftai“
generalinis direktorius.