Be to, jie atsisakė atmesti atrankinio nemokumo galimybę
Graikijoje, nors tam smarkiai priešinosi Europos centrinis bankas.
Po aštuonias valandas trukusių derybų pirmadienį finansinė
valdžia pažadėjo saugoti stabilumą euro zonoje ir įsipareigojo
„netrukus“ imtis naujų priemonių, bet nesutarimai dėl šių
priemonių pobūdžio neleidžia jai tai padaryti tučtuojau.
„Ministrai, kaip ir anksčiau, pasiryžę imtis tolesnių
priemonių, kurios pagerins euro zonos sistemos gebėjimą užkirsti
kelią krizės plitimo pavojui, taip pat padidins lankstumą ir
išplės finansinio stabilumo ribas, taip pat pailginti paskolų
grąžinimo terminus ir sumažinti palūkanų normas“, - sakoma
pareigūnų pareiškime.
Italijos ir Ispanijos - trečiosios ir ketvirtosios didžiausių
euro zonos ekonomikų - obligacijoms tebedaromas spaudimas antradienį
po išpardavimo diena anksčiau.
Italijos 10 metų obligacijų pelningumas pasiekė 5,92 proc.
metinių palūkanų. Bankininkų nuomone, toks pelningumas jau pradeda
neigiamai atsiliepti šalies finansams.
Italijos obligacijų išpardavimą išprovokavo nuogąstavimai,
kad ministras pirmininkas Silvio Berlusconi pamėgins pakirsti finansų ministro Giulio Tremonti, kuris laikomas finansinio sveiko proto garantu Romoje,
pozicijas.
Euro zonos atstovai tikisi, kad konkretūs sprendimai dėl
Graikijos bus priimti kitame posėdyje, kuris vyks liepą, bet
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pareiškė, kad tai gali palaukti iki rugsėjo. Kiti sako,
kad tai pernelyg tolima data.
„Mes turime laiko dėl Graikijos“, - sakė W.Schaeuble
Vokietijos radijui. - Kita paskolos dalis numatyta rugsėjį. Tačiau
tada klausimas dėl programos turi būti išspręstas“.