Sunkumų mokėdami paskolos įmokas turi 44 proc. Lietuvos gyventojų

lrytas.lt
Trijose Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad sunkumų mokėdami paskolų įmokas daugiausia turi Latvijos gyventojai – su lėšų stygiumi susiduria ar atsisakyti įprastų išlaidų turi 61 proc. paskolas turinčių Latvijos respondentų. Lietuvos gyventojų padėtis yra santykinai geresnė – susiduriantys su tokiais sunkumais nurodė 44 proc., o mažiausia sunkumų turintys nurodė Estijos gyventojai – 37 proc. paskolas paėmusių respondentų.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad apklausos rezultatai neprieštarauja šalių gyventojų pajamų statistikai.
Daugiau nuotraukų (1)
SEB banko užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, prisiimtus per didelius įsipareigojimus (nes ateityje buvo tikimasi pajamų augimo) kaip pagrindinę priežastį, kodėl kyla sunkumų mokėti įmokas, dažniau negu latviai ir estai nurodė lietuviai. Lietuvoje šią priežastį nurodė 54 proc., Latvijoje – 41 proc., Estijoje – 46 proc. apklaustųjų. Kaip pagrindinę priežastį Estijos ir Latvijos gyventojai taip pat minėjo išaugusias prekių ir paslaugų kainas – atitinkamai 40 ir 41 proc. respondentų (Lietuvoje – 31 proc.).
Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, apklausos rezultatai neprieštarauja šalių gyventojų pajamų statistikai. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2011 m. pirmą ketvirtį buvo 467 eurai, t.y. didesnis negu Latvijoje (456 eurai), bet mažesnis negu Estijoje (637 eurai).
„Galima daryti prielaidą, kad lietuviai atsakomybę dėl pernelyg optimistiškai vertintos ateities linkę labiau prisiimti sau, tuo tarpu kaimynai pablogėjusią finansinę padėtį ir paskolų grąžinimo sunkumus sieja su nuo jų nepriklausomais veiksniais. Kita vertus, Latvijoje buvo didesni paskolų palūkanų šuoliai, o Estijoje kainos kurį laiką augo sparčiau negu Lietuvoje“, – pastebi J.Varanauskienė.
„Pastebime, kad šiuo metu imama vidutinė nauja paskola yra maždaug 40 proc. mažesnė negu 2008 metais. Už gautą paskolą dažniausia perkamas pagrindinis šeimos būstas, o naujas paskolas gavę klientai itin retai vėluoja mokėti įmokas“, – sako J.Varanauskienė. Pasak jos, tam, kad būsto paskola netaptų per didele našta, reikėtų paskolos sumą rinktis ne tik atsižvelgiant į būsto kainą, bet ir į šiandien gaunamas pajamas.
Ekspertės skaičiavimu, vidutinės dviejų asmenų šeimos, kurios du nariai gauna vidutinį darbo užmokestį (po 1,6 tūkst. litų), imama nauja paskola šiuo metu neturėtų būti didesnė negu 170 tūkst. litų. Tuomet mėnesio įmoka, jei paskola imama 25 metams, būtų apie 1 tūkst. litų. Jei šeimoje yra išlaikytinių, derėtų apskaičiuoti, kiek šeimai reikėtų pasilikti pragyvenimui.
„Tarkime, jei didmiestyje gyvenančios šeimos pajamos 3,2 tūkst. litų, tačiau šeimoje auga mažas vaikas, rekomenduojama, kad paskola neviršytų 110 tūkst., o mėnesio įmoka – maždaug 600 litų“, – pavyzdį pateikia J.Varanauskienė ir primena, kad būsto paskolos įmokos neturėtų viršyti trečdalio šeimos mėnesio pajamų, visa paskolos suma – šeimos penkerių metų pajamų, o pinigų, liekančių sumokėjus paskolos įmoką, turėtų užtekti įprastiems šeimos poreikiams.
SEB banko Latvijoje užsakymu trijų Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Mindscan“ šių metų birželio mėnesį. Tyrime iš viso dalyvavo 4 214 respondentų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.