„Galiu tik konstatuoti faktą, kad senoji tvarka bus grąžinta rugpjūtį. Mūsų departamentas nekomentuoja vadovybės sprendimų. O grąžinti senąją tvarką nebus sudėtinga. Reikės grąžinti komposterius prie kitų autobusų durų, nuklijuoti lipdukus“, - kalbėjo Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento laikinasis direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis.
Sostinėje eksperimentas nepavyko
Vilniuje autobusų vairuotojai skundėsi, kad benamiai pro priekines duris vis tiek lipo nevaržomai. Jie įsigudrindavo net parodyti elektroninius bilietus, tačiau ar jie galiojantys, vairuotojai neturėjo būdų patikrinti.
Tam, kad būtų galima išvengti nesąžiningų keleivių su negaliojančiais elektoriniais bilietais, Vilniaus „Susisiekimo paslaugos“ planavo įrengti naujus elektroninių bilietų komposterius.
Naujoji tvarka važiuojančiųjų be bilieto skaičių sumažino kone ketvirtadaliu. O per praėjusius pusę metų, palyginti su prieš tai buvusiu pusmečiu, keleivių srautas padidėjo 3 milijonais.
„Svarbu paminėti naudą, kurią sunku išmatuoti – transporto priemonės į parkus grįžta švaresnės, tvarkingesnės. Tai skatina miestiečius dažniau rinktis viešąjį transportą“, - priekinių durų tvarką gyrė mero sprendimo dar nežinojęs G.Bliuvas.
Klaipėda ir Kaunas džiūgauja
„Tikėjomės, kad mes turėsime dviem procentais daugiau keleivių ir bent jau perpus sumažinsime „zuikių“ skaičių. Jeigu palygintumėme praėjusius dvejus metus, tai mes savo tikslus įvykdėme“, – kalbėjo „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovas Gintaras Neniškis.
Keleivių be bilieto skaičius Klaipėdoje iki tol buvo pasiekęs 10 procentų. Dabar jis sumažėjo iki keturių procentų – taip, kaip yra kituose Europos miestuose.
Tačiau sėkmės, anot G.Neniškio, vien priekinėmis durimis aiškinti nereikėtų. Žmonių srautas galėjo padidėti ir dėl gerėjančios ekonominės situacijos – žmonės ėmė daugiau judėti. Sumažėjusį keleivių be bilieto skaičių lėmė ir gerokai padidėjusios baudos.
G.Neniškis kalbėjo, kad jo įmonė siekė sumažinti vandalizmo atvejų autobusuose skaičių, kai jaunimo gaujos galėjo autobuse elgtis kaip patinka. Dabar incidentų keleiviniame transporte sumažėjo dvigubai. Agresyvių ir girtų jaunuolių būriai į autobusą buvo paprasčiausiai neįleidžiami.
Kitas tikslas – sutramdyti valkatas, kurie su dvokiančia savo manta keldavo nepatogumus kitiems keleiviams.
„Ne paslaptis, kad kontrolė nesugebėdavo užtikrinti, jog tokių asmenų nebūtų viešajame transporte. Kontrolieriai juos išlaipindavo, o šie paėję keletą stotelių, vėl įlipdavo į autobusą. Tokių žmonių pas mus neliko visai. Iš pradžių kažkokiu būdu valkatos buvo susiorganizavę, kad įlipdavo su bilietais. Tačiau pas mus taisyklėse aiškiai parašyta, kad tam tikri asmenys su specifine apranga ir išvaizda į autobusą nėra įleidžiami. Todėl vairuotojai turėjo pretekstą išlaipinti tokį veikėją“, – pasakojo G.Neniškis.
Tiesa, įvedus naująją tvarką kelis mėnesius plaukė nepatenkintų miestiečių skundai. Anot jo, tokia situacija buvo visuose miestuose. Tai patvirtino ir liepos pirmąją naują tvarką įvedęs „Kauno viešasis transportas“.
„Labai daug neigiamų atsiliepimų sulaukia autobusų vairuotojai. Ypač skundžiasi tie, kurie anksčiau važinėjosi be bilieto, nes dabar jiems sunkiau patekti į autobusą“, – sakė Kauno viešojo transporto vadovas Mindaugas Grigelis.
Nors lipimo per pirmąsias duris tvarką įvedę vėliau nei kiti Lietuvos miestai, kauniečiai tikina, kad jie geriau pasiruošė pokyčiams. „Šiek tiek vėluojame, palyginti su Klaipėda, Vilniumi ir Panevėžiu. Tačiau mes tokiam įlaipinimui šiek tiek geriau pasiruošėme. Įlipant jau yra sumontuoti veikiantys komposteriai, kad keleivis galėtų pažymėti elektroninį bilietą. Užsidegus žaliai lemputei, galima eiti tolyn į saloną“, - pasakojo M.Grigelis.
Tiesa, nemokūs keleiviai bando veržtis pro vidurines ar galines autobuso duris, tačiau bilietų prekyba, anot M.Grigelio, Kaune išaugo dešimtadaliu.