Šis įstatymas, pasak prezidentės, svarbus žingsnis energetinės priklausomybės mažinimo link, nes atskyrus veiklas sumažės Lietuvos priklausomybė nuo vieno dujų tiekėjo.
Suskaidžius dujų ūkio monopoliją atsivers kelias konkurencijai dujų rinkoje, bus užtikrinti alternatyvūs tiekėjai, Lietuva galės sparčiau įgyvendinti energetinius projektus ir užtikrinti šalies gyventojams teisingesnes dujų kainas.
Per spaudos konferenciją antradienį D.Grybauskaitė teigė, kad nemato galimybių susitarti su Rusijos dujų milžine „Gazprom“ dėl mažesnių dujų kainų Lietuvai.
Ji vėl kritikavo didžiųjų
miestų valdžią ir aiškino, jog kai kurios mažesnių rajonų
savivaldybės sugeba tiekti 30-40 proc. pigesnę šilumą nei
didmiesčiuose.
„Galimybė susitarti su „Gazprom“ dėl kainos mažėjimo yra
sudėtinga, nes, kaip minėjau, „Gazprom“ kainos turi politinį
charakterį, ne ekonominį“, - antradienį spaudos konferencijoje
sakė Lietuvos prezidentė.
Prezidentė teigė, jog Lietuva už dujas moka 30 ar 40 proc.
brangiau nei jos kainuoja tarptautinėje rinkoje, ir tai ji vadina
„politine, o ne energetine kaina“.
„Toks kainų skirtumas - tarp „Gazprom“ taikomų Lietuvai ir
rinkos pasaulinių kainų - yra grynai su politiniu atspalviu, todėl
viskas priklauso nuo politikos ir Rusijos vadovų požiūrio į
bendradarbiavimą su Lietuva“, - pridūrė D.Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, norint atpiginti šilumos energiją,
Lietuvai pirmiausia būtina demonopolizuoti šilumos ūkį.
„Jeigu reikės - dar papildomų priemonių taikymas - dar
griežtesnių įstatymų“, - sakė D.Grybauskaitė.
Griežtesnės priemonės, anot šalies vadovės, galėtų būti
įvairios, pavyzdžiui, „atsakomybės perskirstymas“, o kokių
priemonių bus imamasi, priklausys nuo to, kaip elgsis šilumininkai.
„Šiuo metu atsakomybė likusi ore, o visos teisės atiduotos
savivaldybės dėl šilumos ūkių. Taigi, peržiūrėjimas ir
atsakomybės, ir galų gale Šilumos įstatymo, kai buvo visiškai 100
proc. (teisė valdyti - BNS) atiduota į savivaldybės rankas“, -
sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos vadovė pastebėjo, jog savivaldybėse, kur naudojamas
mišrus kuras ar biokuras, šiluma kainuoja 30-40 proc. pigiau nei
didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje: „Tai rodo
savivaldos, politikų darbo kokybę ir jų požiūrį į savo žmogų,
ir čia net ne „Gazprom“ kaltas“.
Prezidentė yra pasiūliusi atskirti šilumos tiekimo ir šio
ūkio priežiūros veiklas, kurios dabar yra sukoncentruotos
daugiausia vienų verslininkų rankose, ir jų monopolinė padėtis
didina šilumos kainas vartotojams. Šalies vadovė pripažino, kad
įstatymų pataisas paskatino koncerno „Icor“ įmonių dominavimas
šilumos ūkyje.
Seimas prezidentės siūlytą šilumos ūkio pertvarkos paketą
atidėjo rudens sesijai. Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas
praėjusią savaitę teigė, jog jei Seimas dar pavasario sesijoje
būtų parėmęs prezidentės pasiūlymus dėl šilumos ūkio
pertvarkos, tai būtų leidę greičiau sumažinti gyventojų
sąskaitas už komunalines paslaugas.
Premjeras Andrius Kubilius taip pat yra pripažinęs, kad šalies
šilumos ūkis tapo monopolizuotas ir šiemet yra teigęs, jog
neatmeta galimybės, kad valstybė dalį jo galėtų susigrąžinti į
savo rankas ir taip apginti vartotojų interesus.