Vyriausybės užmojis SGD terminalą Lietuvos pajūryje pastatyti iki 2014-ųjų sulaukė prieštaringų vertinimų.
Vieniems specialistams tokia užduotis atrodo nereali, o kiti mano, kad pasistengus viską galima padaryti.
Premjeras Andrius Kubilius prieš porą mėnesių patikino, kad SGD terminalas pradės veikti iki 2014 metų. Savo žodžių jis neatsisakė.
Tačiau vakar dar kartą gavo pylos nuo prezidentės Dalios Grybauskaitės. Jos nuomone, darbų greitis – nepatenkinamas. Šalies vadovė pažadėjo pati apsilankyti uostamiestyje ir viską išsiaiškinti.
Tik kažin ar vizitas kuo nors pagelbės. Mat darbuotis jau pradėję specialistai įspėja, kad paskubomis nieko doro nuveikti nepavyks.
Tinkamiausia vieta – uoste?
Tačiau valstybinės įmonės „Klaipėdos nafta”, kuriai patikėta įgyvendinti SGD terminalo projektą, vadovas Rokas Masiulis nemano, kad reikia mušti pavojaus būgnus.
„Konsultantai jau yra paskirti, parengiamieji darbai vyksta.
Jokių motyvų piešti juodžiausius scenarijus nėra”, – kalbėjo R.Masiulis.
Tarpžinybinė komisija dar praėjusių metų lapkritį Energetikos ministerijai nurodė terminalui tinkamiausią vietą – pietinę Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos dalį ties Kiaulės Nugaros sala.
Tinkamiausiu buvo pripažintas vandenyje įkurtas terminalas, kuriame būtų galima saugoti jūra dideliais laivais atplukdytas gamtines dujas.
Konkursą laimėjusi Švedijos kapitalo bendrovė „Sweco-Lietuva” jau rengia SGD terminalo plėtros planą – galimybių studiją, kurioje bus įvertinti technologiniai sprendimai, statybų investicijos, pateikti įrodymai, kad sumanytas strateginis projektas atitinka ES ir Lietuvos energetikos politikos reikalavimus.
Viską spręs konsultantai
Nors Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra palanki SGD terminalo veiklai, dar nereiškia, kad jis bus statomas būtent čia. Yra kitų alternatyvų.
Pavyzdžiui, ties šiauriniu molu įrengti giliavandenę prieplauką. Terminalą galima statyti ir atviroje jūroje: tarp Palangos ir Būtingės arba į vakarus nuo Kuršių nerijos.
Iki rudens kita „Klaipėdos naftos” konsultantė – tarptautinė kompanija „Flour” – turės pateikti terminalo verslo ir veiklos strategijos modelius, statybos techninį projektą, parinkti rangovus.
„Flour” ruošia ir terminalo poveikio aplinkai studiją.
„Ši kompanija jau dirbo Lietuvoje – parengė Būtingės naftos terminalo projektą ir kontroliavo statybą. Tuomet irgi nuogąstauta, kad projektas įstrigs, tačiau taip neatsitiko.
Todėl parengiamuosius SGD terminalo statybos darbus tikimės baigti rudenį”, – kalbėjo R.Masiulis.
Skubėti neįmanoma
Užsakovams gavus konsultantų išvadas, rangovai į darbą kibtų ne iš karto. Poveikio aplinkai studijos bus viešinamos – jas turės įvertinti net tik specialistai, bet ir visuomenė.
Komercinių bankų ir galimų investuotojų ekspertai „Klaipėdos naftos” paraiškas dėl paskolų SDG terminalo statybai irgi svarstys tikrai ne vieną dieną.
„Niekas projekto nevilkina – tokią strateginės reikšmės objektų statybos tvarką numato Lietuvos ir ES įstatymai.
Tik pablogintume padėtį arba net sulauktume finansinių sankcijų mėgindami kaip nors išvengti arba sutrumpinti privalomas procedūras”, – sakė poveikio aplinkai studiją rengiančios bendrovės „Sweco-Lietuva” viceprezidentas Aidas Vaišnoras.
Statys ne politikai
Vyriausybė užsimojo parengti SDG terminalo planus, galimybių studijas, suderinti techninius projektus ir pastatyti pajūryje 2–3 milijardų kubinių metrų pajėgumo SGD terminalą vos per 48 mėnesius.
„Sweco-Lietuva” specialistai tai linkę vertinti kaip savotišką iššūkį ir projektuotojams, ir būsimiems rangovams.
„Nebus lengva, nors pasaulyje būta ir tokių sparčių statybų. Politikų norai suprantami – Lietuvoje sparčiai brangsta šiluma ir elektros energija, gyventojai sunerimę dėl ateities.
Tačiau net ir labai laukdami kūdikio negalime jo pagimdyti per tris mėnesius. SDG terminalą pastatys ne politikai, o specialistai”, – sakė A.Vaišnoras.
Spaudžia uosto vadovybę
Net 15 preliminarių SDG terminalo vietos variantų svarstę Tarpžinybinės grupės specialistai nusprendė, kad statyti terminalą prie Kiaulės Nugaros salos būtų pigiau ir greičiau.
Pasak jų, šalia Tarptautinės jūrų perkėlos iškilęs terminalas nesutrikdytų įprastinės uosto veiklos, nekeltų jokios grėsmės atokiau esantiems gyvenamiesiems rajonams.
Nors studijos dėl SGD terminalo vietos ir jo veiklos dar neparengtos, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcija įpareigota kaip įmanoma greičiau sutvarkyti visus su Kiaulės Nugaros sala susijusius teritorijų planavimo klausimus.
Dalis šios salos ir Kuršių marių akvatorija į pietus vis dar priklauso ne uostui, o Klaipėdos savivaldybei.
KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas neprognozuoja, kiek laiko truks šių teritorijų perdavimo uostui procedūros.
„Manau, šįmet viskas bus padaryta. Tuomet galėsime rengti įvairias poveikio aplinkai vertinimo studijas, akvatorijos gilinimo, pirso plaukiojančiam terminalui techninį projektą, ir jei reikės – aukštinsime salos krantus”, – dėstė E.Gentvilas.
Turės sutvarkyti ir vamzdynus
* Didžiąją investicijų dalį sudarys laivas-saugykla, prišvartuotas prie uoste arba jūroje įrengtos prieplaukos.
* Į jį bus supilamos tanklaiviais atplukdytos suskystintosios dujos. Tokius laivus su specialia įranga gamina JAV, Japonijos, Norvegijos kompanijos. „Klaipėdos naftos” vadovai patikino, kad derybos su laivų gamintojais jau vyksta.
* Bus renovuojami ir tiesiami nauji vamzdynai, nes dabartinio dujotiekio Klaipėda–Šiauliai pajėgumo neužteks.
* Reikės padidinti pagrindinio vamzdyno Šiauliai–Panevėžys–Jelgava laidumą, nutiesti naują liniją į Šakius, pastatyti naujas kompresorių ir dujų slėgio matavimo stotis.
* Naujų ir renovuotų vamzdynų ilgis sieks maždaug 300 kilometrų.