Šis, ankstesnės miesto valdžios ilgai
vilkintas sprendimas, leis UAB Kauno termofikacijos elektrinei, UAB
„Kauno elektrinė“ ir UAB „Litgrid“ vystyti ir įgyvendinti šio
sklypo strategiją, kurios viena pagrindinių krypčių - modernios
koogeneracinės elektrinės statyba.
Pasak termofikacinės elektrinės atstovo Rimanto Stonio, į
naujos elektrinės statybą numatoma investuoti beveik milijardą
litų. Tokio tipo elektrinė leis atpiginti šilumą Kaunui iki 20
proc. Taip pat atstovas minėjo, kad yra parengti detalūs didžiulės
apimties dokumentai konkursui, kuriame bus renkamas statybų
rangovas. Šiuo projektu domisi tokios kompanijos kaip „Siemens“,
„Hitachi“ ir „General electric“
„Jei nori investuoti - leiskite investuoti. Sveikas protas
reikalauja pritarti“, - sakė socialdemokratų frakcijos pirmininkas
Gintautas Labanauskas.
Miesto tarybos narys Visvaldas Matijošaitis rodė analizę,
kurioje yra pateikti aštuoni pasiūlymai investuoti į šį projektą.
Verslininkas stebėjosi dabartinės opozicijos nuostata nepalaikyti
šio projekto, nors praėjusioje kadencijoje jis buvo laikomas
prioritetiniu.
2016 metais, pagal dabar galiojančius Europos Sąjungos
gamtosaugos nuostatus, tokio tipo elektrinė, kokią dabar turi
Kaunas, privalės būti uždaryta.
Kauno miesto savivaldybės taryba
pritarė sprendimo projektui, kuris leis modernizuoti Kauno šilumos
ūkį ir atpiginti šilumą 1,4 cento už kilovatvalandę.
Taryba ketvirtadienį patvirtino AB „Kauno energija“
investicinius 2008-2011 ir 2012-2015 metų projektus, kuriais ši
įmonė įsipareigoja investuoti didžiules sumas lėšų - 257,74 mln.
litų.
Pagrindinės kryptys, kurias pasieks investicijos, bus šilumos
gamybos įrenginių modernizavimo ir automatizavimo, magistralinių ir
kvartalinių šilumos tiekimo tinklų darbai, taip pat distancinio
šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenų surinkimo
sistemų diegimo projektai bei daugelis kitų.
Pasak projektą pristačiusio Kauno miesto savivaldybės
Energetikos skyriaus vedėjo Algirdo Vaitiekūno, šiluma turėtų
atpigti 1,4 cento už kilovatvalandę, dėl modernių šiluminių trasų
nuostoliai turėtų sumažėti apie 15-17 proc.