„Tos įmonės, kurios nukentės, tvirtina, kad šiuo metu sutriko baltarusių klientų atsiskaitymas su Lietuvos įmonėmis. Tai blogina mūsų įmonių finansinę padėtį“, - sakė Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas ketvirtadienį per Pramonės įmonių lūkesčių indekso tyrimo pristatymą.
Pasak analitiko, dėl krizės Baltarusijoje vėluoja žaliavų pristatymas iš Baltarusijos į Lietuvą, dėl to lėtėja kai kurių Lietuvos įmonių gamybos procesai. Neigiamą įtaką eksportui darytų ir smukusi Baltarusijos gyventojų perkamoji galia, ir padidėjusios į Baltarusiją importuojamos produkcijos kainos.
„Iškyla netiesioginio poveikio grėsmė eksportui į Rusiją. Devalvavus Baltarusijos valiutą Rusijos rinką užplūdo pigi baltarusiška produkcija ir tai netiesiogiai gali paveikti mūsų eksporto į Rusiją tendencijas“, - sakė A. Izgorodinas. Tai, anot pramoninkų atstovo, jau pastebi Lietuvos pieno pramonė.
20 proc. Lietuvos pramonės įmonių sako, kad nukentės nuo devalvacijos Baltarusijoje. Didžioji dalis (po 44 proc.) tokių įmonių priklauso metalo ir maisto pramonei.
Vieni iš tų, kurie jau pajuto devalvacijos poveikį, yra aludariai. Lietuvos aludarių gildijos prezidento Sauliaus Galadausko teigimu, dar net neprasidėjus Baltarusijos valiutos devalvacijai pastebėtas didžiulis importas iš šios šalies.
„2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, Lietuvos rinkoje alaus pardavimai skaičiuojant litrais augo beveik 5 proc. Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, prieaugis buvo beveik 7 proc. Deja, beveik visą augimo kiekį sudaro pigus importas iš Baltarusijos“, - sakė S. Galadauskas.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad didžiausia Baltarusijos alaus gamintoja - valstybinė įmonė - gamina alų su lietuviškomis etiketėmis.
„Pavyzdžiui, „Gaspadorių“ alus. Jis Lietuvoje parduodamas 10-30 proc. pigiau negu pigiausias lietuviškas alus“, - sakė S. Galadauskas.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos gamintojai, eksportuodami alų į Baltarusiją, Rusiją ar Ukrainą, moka eksporto mokesčius, tuo tarpu iš šių šalių į Lietuvą alus atvežamas taikant nulinį muito tarifą.
„Matome akivaizdų bejėgiškumą. Lietuva vienašališkai negali paveikti muito tarifų. Tai yra Europos Komisijos susitarimai su Pasaulio prekybos organizacija. Mes negalime net antidempingo bylos iškelti, mat pirminė sąlyga tam yra, kad apie 25 proc. bendros rinkos dalyvių kreiptųsi su skundu, įrodydami, kad jiems buvo padaryta žala. O realiai yra padaroma didelė žala Lietuvai, šiek tiek Latvijai ir Lenkijai. Bet lenkams tai nereikšminga, nes jų pramonė ir šalis didelė. Bet net ir visas tris šalis kartu sudėjus nebūtų 25 proc. bendros rinkos“, - sakė S. Galadauskas.
Aludariai nenori, kad įsigaliotų Seimo priimtas visiškas alkoholio reklamos draudimas. „Tai būtų naujametė dovana Baltarusijai, jeigu įsigaliotų reklamos draudimas, koks yra numatytas, todėl, kad mes per reklamą galime pasakyti, kas yra lietuviškas alus“, - sakė S. Galadauskas.
Pasak Aludarių gildijos vadovo, Baltarusijos alus užima vis didesnę dalį Lietuvos rinkoje. Kokią tiksliai - jis negalėjo įvardinti, tačiau spėja, kad ji galėtų būti apie 7 proc.
„Prieš trejus metus buvo nulis procentų, po to 1 proc., per praėjusius metus - beveik 5 proc., dabar - apie 7 proc.“, - pokyčius vardino S. Galadauskas.