„Aiškiai matome, kad, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, vadovai
pradėjo atsargiau vertinti savo tiek esamą padėtį, tiek ir
perspektyvas, padidėjo respondentų dalis, kurie mano, kad
artimiausiu metu didelių pasikeitimų nebus“, - esamą padėtį
apibrėžė Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas
Aleksandras Izgorodinas.
Lietuvos pramonininkų lūkesčių indeksas liko gana optimistinis,
tačiau tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su praėjusių
metų tuo pačiu ketvirčiu pramonininkų nuotaikos pablogėjo.
„Lyginant su antruoju ketvirčiu pablogėjo visų apdirbamosios
pramonės sektorių lūkesčiai, o lyginant su praėjusių metų trečiuoju
ketvirčiu iš visų sektorių pagerėjo tik metalo pramonės nuotaikos.
Šį ketvirtį metalai yra lyderiai pagal savo lūkesčius, o
prasčiausiai nusiteikę tekstilės ir chemijos pramonės atstovai“, -
situaciją apžvelgė A. Izgorodinas.
Kaip ir visada vasara - pramonei geriausias laikotarpis. Ir
šiuo metu matoma, kad beveik pusė visų pramonininkų prognozuoja,
jog sezoninė paklausa didės. Sezoninė paklausa didėja kiekvieną
vasarą.
Pasak analitiko, mažesnį pramonės optimizmą lėmė prastesnės
prognozės dėl eksporto.
„Pramonė yra ypač į eksportą stipriai orientuota šaka ir
eksportuoja 70 proc. visos savo produkcijos. Trečiąjį ketvirtį tik
40 proc. vadovų prognozuoja eksporto augimą, tuo tarpu ankstesnį
ketvirtį eksporto augimą prognozavo 69 proc. visų respondentų. Šį
ketvirtį daugiau kaip pusė respondentų mano, kad eksporto apimtys
bus nepakitusios“, - teigė A. Izgorodinas.
Pasak analitiko, prastesnės prognozės pirmiausia yra susijusios
su lėtėjančiu pasaulio ekonomikos augimu.
„Mes labai aiškiai matome, kad pasaulio ekonomikos augimas
pastaruoju metu gerokai sulėtėjo“, - sakė A. Izgorodinas.
Analitikas atkreipė dėmesį, kad, pagal naujausias prognozes,
antrąjį pusmetį Amerikos pramonės lūkesčių indeksas gali svyruoti
tarp 40 ir 50 punktų.
„Tai iš principo reikštų nuosmukio laikotarpį pramonėje, ir
atspindėdama prastėjančius verslo lūkesčius Amerikos ekonomika
pastaruoju metu labai stipriai sulėtėjo“, - sakė A. Izgorodinas.
Europoje, kuriai tenka 65 proc. Lietuvos eksporto, lūkesčiai,
pasak analitiko, kol kas išlieka geresni, tačiau ir čia pramonės
nuotaikos pastaruoju metu ritasi žemyn.
„Ta pati situacija yra ir Kinijoje. Visame besivystančiame
regione palūkanų didinimas siekiant pažaboti augančias kainas jau
akivaizdžiai mažina augimą, ir ten pramonės lūkesčiai jau yra
mažesni negu 50 punktų. Tai irgi rodo, kad Kinijoje, kuri buvo
svarbiausias pasaulio ekonomikos augimo variklis pramonėje, jau
prasideda aktyvumo mažėjimo laikotarpis. (...) Taip pat reikėtų
pažymėti, kad pasaulio ekonomika pajuto ir neigiamą Japonijos žemės
drebėjimo, ir aukštų naftos kainų įtaką, kas turėjo neigiamos
įtakos augimui“, - teigė A. Izgorodinas.
Pasak analitiko, panašu, kad pramonės aktyvumas visame
pasaulyje jau pasiekė piką ir antrąjį pusmetį pramonės aktyvumas
jau mažės.
„Ekonomikos augimo sulėtėjimas didžiąja dalimi buvo laukiamas
ir prognozuojamas. Visada pirmas atsigavimo etapas pasaulio
ekonomikai būna stiprus, kadangi jį skatina labai gausios
ekonomikos skatinimo priemonės, atsargų pildymas versle. Šiuo metu
tam, kad sumažintų biudžeto deficitus, ir tam, kad pažabotų
augančias kainas, finansų politikos pasaulyje bus griežtinamos, o
atsargų lygis pasaulyje jau praktiškai pasiekė prieškrizinį lygį,
todėl labiausiai tikėtinas tolesnis pasaulio ekonomikos augimo
scenarijus yra atsigavimas, tik kur kas lėtesniais tempais negu
matėme anksčiau“, - sakė A. Izgorodinas.
Tarp teigiamų žinių pramonininkams tarptautinėje erdvėje, analitikas išskyrė mažėjančias pasaulinės energetinių išteklių ir žaliavų kainas.
„Mažėjimas yra susijęs su pasaulio ekonomikos sulėtėjimu ir su
neapibrėžtumais, kurie sieja pasaulinį ekonomikos augimą“, - teigė
A. Izgorodinas.
Pasak analitiko, tą lemia tai, kad besivystančios Kinijos,
Indijos ir Brazilijos rinkos nesugeba susitvarkyti su ekonomikos
pertekliumi, o Amerikos ekonomikos augimas yra per lėtas, kad
nedarbas pradėtų mažėti.
„Didžiausia problema yra ES, kuri yra ypač svarbi Lietuvos
eksporto partnerė. Tai yra akivaizdu, kad euro zonos kai kurių
šalių finansinė krizė jau perauga į visos euro zonos fiskalinę
krizę. Mes dar nepamatėme visų euro zonos fiskalinės krizės
padarinių ir artimiausiu metu ta krizė tikrai tęsis“, - sakė A.
Izgorodinas.
Analitikas atkreipė dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria
Italija.
„Šiuo metu Italija skolinasi už kiek daugiau nei 5 proc., o
jeigu šalis skolinasi daugiau negu 7 proc., tai reiškia, kad jai
skolintis finansų rinkose iš principo neapsimoka ir geriau imti
pagalbą iš tarptautinių institucijų, kaip darė Graikija,
Portugalija ir Airija“, - teigė A. Izgorodinas.
Pasak analitiko, mažėjant pasaulio ekonomikai, mažėja ir
žaliavų kainos, tai paskatino pramonininkus peržiūrėti savo
prognozes dėl žaliavų ir produkcijos kainų augimo.
„Tik 46 proc. įmonių prognozuoja, kad žaliavų kainos
artimiausiu metu didės, o didžioji dalis mano, kad žaliavų kaina
mažės arba nekis. Smunkančios žaliavų kainos reiškia, kad tik 26
proc. visų įmonių, arba per pusę mažiau negu ankstesnį ketvirtį,
ketina ir toliau didinti produkcijos kainas. Didžioji vadovų dalis
artimiausiu metu produkcijos kainos keisti neketina, 13 proc.
ketina kainą mažinti“, - sakė A. Izgorodinas.