Penktadienį laikraštis „Neatkariga rita avize“ cituoja jo
žodžius apie tai, kad kol kas Latvija yra tranzito šalis, iš
kurios geresnio gyvenimo ieškotojai mėgina patekti toliau. Tačiau,
galvojant apie ateitį, būtina formuoti migracinę politiką.
„Iki šiol mes turėjome tokį privalumą, kad apie šią
problemą mes galėjome beveik negalvoti. Bet dabar aišku, kad
(migrantų) skaičiai auga“, - sakė N.Muižniekas, kuris anksčiau
buvo ministras integracijos klausimais.
Jis pažymėjo, kad Latvija iš tranzito šalies tampa šalimi, į
kurią nori persikelti migrantai, taip pat ir dėl to, kad kitos
Europos šalys griežtina savo politiką dėl prieglobsčio suteikimo.
Sąlygos Rytų ir arabų šalyse darosi sunkesnės - žmonės bėga
nuo karo ir skurdo. N.Muižniekas prognozuoja, kad daugiausiai
problemų sukels Latvijai kaimynai. Baltarusijoje didėja krizė,
pirmoji migracijos banga jau pasiekė Rusiją ir Lietuvą, ji gali
apimti ir Latviją, sakė jis.
Laikraštis praneša, kad, palyginti su praėjusiais metais,
Latvijoje du kartus padaugėjo pažeidėjų ir ieškančiųjų
prieglobsčio. Dažniausiai, pasienio apsaugos duomenimis, už
neteisėtą sienos kirtimą sulaikomi Kongo demokratinės respublikos
piliečiai. 26 iš 58 sulaikytųjų per mėnesį buvo būtent iš ten.
Patekti į kitas Europos Sąjungos šalis per Latviją taip pat
mėgino devyni pakistaniečiai, penki kamerūniečiai, po du Moldovos,
Gvinėjos ir Bangladešo gyventojus, po vieną gyventoją iš Irano,
Ukrainos, Turkijos, Dramblio Kaulo Kranto, Togo ir kitų šalių.
Per visus praėjusius metus Latvijos pasieniečiai gavo 64
prašymus suteikti prieglobstį, o šių metų pirmojoje pusėje - jau
112. Tačiau pabėgėlio statusas, duodantis žalią šviesą būti
Europos Sąjungoje, buvo suteiktas tik trims asmenims - iš
Kirgizijos, Palestinos ir Uzbekistano. Alternatyvinis statusas buvo
suteiktas devyniais atvejais - išeiviams iš Irano ir Afganistano.