„Akivaizdu, kad mums lieka vis mažiau laiko“, - B.Obama perspėjo
penktadienį kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, kai Atstovų Rūmų
demokratai ir respublikonai atskirai susirinko tartis dėl tolesnių
veiksmų, o Senato vadovai mėgino kurti „paskutinės minutės“
kompromisą.
B.Obama dar kartą paragino sudaryti „didįjį sandorį“, pagal
kurį būtų apribotos kai kurios demokratams svarbios socialinės
programos, tačiau respublikonai griežtai atmetė šalies vadovo
raginimą padidinti mokesčius turtingiesiems.
JAV prezidentas, kurio vadovavimas didelio nedarbo kankinamai
ekonomikai neabejotinai bus įvertintas per ateinančiais metais
vyksiančius rinkimus, pasiuntė signalą, jog jis neatmestų
paskutinės minutės kompromiso, kurį įtakingi įstatymų leidėjai
kuria už uždarų durų.
„Bent jau išvenkime Armagedono“, - paprašė B.Obama, kai po
penkias dienas iš eilės vykusių įtemptų derybų Baltuosiuose
rūmuose nepavyko susitarti dėl didžiulio biudžeto deficito
užlopymo, keliant JAV įsiskolinimų, kurie šiuo metu siekia 14,3
trilijonų dolerių, kartelę.
Ekonomistai, finansų ir verslo lyderiai perspėjo, kad
nesugebėjus pakelti JAV įsiskolinimo lubų iki rugpjūčio 2 dienos
gali sukelti cunamį viso pasaulio ekonomikoje, dar neatsigavusioje po
2008 metų griūties.
Reitingų agentūros „Moody's“ ir „Standard & Poor's“ perspėjo
galinčios sumažinti Vašingtonui nustatytą palankiausią AAA
gebėjimo grąžinti skolas įvertinimą. Susirūpinimą taip pat
reiškia pagrindiniai JAV skolintojai - Kinija, Volstrito milžinas
bankas „JPMorgan Chase“ ir Federalinė rezervų sistema.
Liekant vis mažiau laiko, įtakingiausieji iš B.Obamos
priešininkų respublikonų paragino ateinančią savaitę balsuoti
dėl plano, pagal kurį ketinama smarkiai sumažinti valstybės
išlaidas, įvedant JAV konstitucijos pataisas, įpareigojančias
pinigų pristigusį Vašingtoną subalansuoti savo biudžetą.
„Mūsų nedarbo krizė ir nacionalinė skola reikalauja tikrų
veiksmų. Taigi, dabar debatai persikels iš Baltųjų rūmų kabineto
į Atstovų Rūmų ir Senato aukštus“, - sakė Senato respublikonų
mažumos lyderis Mitchas McConnellis.
„Demokratams taip pat laikas surimtėti. Mes prašėme prezidento
vadovauti. Prašėme jo pateikti planą - ne kalbą, o tikrą planą,
bet jis nepateikė. Mes pateiksime“, - pareiškė Atstovų Rūmų
pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris.
Beveik neabejotina, jog demokratų vadovaujamas Senatas
nepatvirtins ambicingo respublikonų plano, tačiau jį giria
konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjai, artimi „Arbatėlės“
judėjimui, kuris įnirtingai priešinasi JAV įsiskolinimų lubų
kėlimui ir siekia labiau mažinti valstybės išlaidas.
„Pagaliau grįžome į puolimą“, - Atstovų Rūmų deputatas
respublikonas Jeffas Flake'as sakė žurnalistams.
Prezidentas paliko atviras duris „atsitraukimo pozicijai“, kurią
kurpia M.McConnellis ir Senato demokratų daugumos lyderis Harry
Reidas. Pagal šį kompromisinį planą numatoma
mažinti išlaidas ir kelti skolinimosi lubas, tačiau autoriai jį
vadina mažiausiai patraukliu sprendiniu, išskyrus bankrotą.
Senatorių padėjėjai sakė, kad ši priemonė tebeformuojama,
nupasakojo pagrindinius jos punktus. Anot jų, valstybės išlaidas
planuojama sumažinti apie 1,5 trilijono dolerių, tačiau B.Obama
skolinimosi ribas galėtų didinti tik pritarus abiejų Kongreso
rūmų demokratams.
Dėl šio plano, sukėlusio konservatyviųjų politikų
pasipiktinimą, taip pat gali būti suformuota JAV įstatymų
leidėjų komisija, kuri teiktų rekomendacijas dėl valstybės
išlaidų karpymus. Tokia tvarka padėtų lengviau apeiti
parlamentinės sistemos kliūtis.
B.Obama peikė respublikonų atsisakymą pritarti jo raginimui didinti mokesčius turtingiesiems ir stambioms įmonių grupėms, perspėdamas, jog bankroto atveju „mokesčiai padidėtų visiems“, nes
labai išaugtų palūkanos.
Respublikonai argumentavo, jog mokesčių didinimas pasmaugtų
investicijas, didinančias darbo rinką tuo metu, kai JAV ekonomikoje
nedarbo lygis atkakliai laikosi ties 9,2 proc. žyma.
Nauja Kvinipiako universiteto viešosios nuomonės tyrimų
instituto apklausa rodo, kad JAV visuomenė valstybės bankroto atveju
būtų labiau linkusi kaltinti respublikonus negu B.Obamą.
Respublikonų ekonominę politiką neigiamai vertina 48 proc., o
prezidento - 34 proc. respondentų.
B.Obama savo kampaniją dėl perrinkimo 2012 metais ketina grįsti
nacionaliniais debatais dėl JAV ekonomikos ir pranašauja, jog jis
„laimės šiuos debatus, nes manau, kad mūsų požiūris geresnis.“