Tuo įsitikino panevėžietis Henrikas Viduolis. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo pramoniniu būdu auginti neįprastas lietuvių stalui ir skrandžiui, bet labai vertingas žuvis – afrikinius šamus ir eršketus.
Pirmąkart pas verslininką besilankantys verslo partneriai neretai pasidomi, kur yra H.Viduolio tvenkiniai. Jų tiesiog nėra. Šamai gyvena vos 5 kubinių metrų vandens talpyklose.
Eršketai plaukioja namo rūsyje esančiuose vandens rezervuaruose. Kai kuriems jų yra keleri metai ir sveria per penkis kilogramus.
Verslo idėją pasiūlė sūnus
Žuvų veisimu H.Viduolį sudomino vienas sūnų – Tomas, nuo mažens turėjęs akvariumą.
„Tomas pamišęs dėl žuvų. Domėdamasis jų įvairove jis net lotynų kalbą išmoko. Juk kiekviena žuvis turi dar ir lotynišką pavadinimą”, – sakė panevėžietis.
Iki krizės H.Viduolis dirbo vienoje užsienio kompanijoje. Tačiau prieš kelerius metus užsieniečiai savo verslą iš Lietuvos perkėlė į kitą šalį.
Netekęs darbo, H.Viduolis planavo auginti sraiges. Tačiau suprato, kad tai – sezoninis verslas. O ką veikti žiemą? Tuomet sūnus tėvui ir patarė auginti afrikinius šamus.
Afrikinis šamas savo maistinėmis savybėmis yra labai vertinga ir skani žuvis. Panevėžietis išsiaiškino, kad šamas yra itin atsparus ligoms. Iki kilogramo jis užauga per pusmetį, tuomet jau galima parduoti.
Užtenka nedidelių talpyklų
Nusprendęs auginti šamus, H.Viduolis daug skaitė, važiavo į užsienį stažuotis, kvietėsi specialistus į savo namus. Paaiškėjo, kad žuvis galima auginti nedidelėse vandens talpyklose, kurios sujungtos į specialią sistemą su cirkuliuojančiu vandeniu.
Jei gerai veikia biosistema, viename kvadratiniame metre vandens įmanoma užauginti net iki 700 kilogramų žuvų per metus.
H.Viduoliui teko nemažai investuoti į būsimą verslą – beveik pusę milijono litų.
Pirmiausia jis savo namų kieme vietoj šiltnamio pastatė gamybines patalpas. Nepigiai kainavo specialūs įrenginiai.
Kieme esančiame statinyje įrengta uždaroji recirkuliacinė žuvų auginimo sistema. Ten – aštuonios talpyklos po 5 kubinius metrus vandens. Jose apgyvendintam afrikinių šamų mailiui visai patiko Panevėžio vandentiekio vanduo.
Iškrėtė ne vieną staigmeną
Augindamas pirmąją šamų partiją panevėžietis suprato, kad tai itin jautrios žuvys. Jos nepakenčia neįprastų kvapų, triukšmo ir net svetimų žmonių.
Pakanka į patalpą, kur auginami šamai, užsukti kvepalais pasipurškusiam žmogui, ir žuvys kaipmat paskelbia bado streiką. Jos žuvų pašaro neliečia geras dvi paras.
Šoklios ir stiprios žuvys gali iškrėsti ne vieną staigmeną. Sykį verslininko kiemo baseinėlyje augantis šamas į vandenį įtraukė sumaniusią pažvejoti katę.
„Sunkiausia buvo realizuoti pirmąją produkciją. Teko skambinti žuvų perdirbimo įmonėms ir įkalbinėti, kad nusipirktų mano užaugintų žuvų ir paragautų. Paragavę ėmė patys užsakinėti.
Dabar aš šamais aprūpinu ne vieną žuvų perdirbimo bendrovę ir visą mūsų pajūrį”, – pasakojo H.Viduolis.
Eršketai – ne maistui
Verslininkas namo rūsyje augina ir eršketus. Ten esančiose talpyklose plaukioja trijų rūšių eršketai – sibiriniai, rusiškieji ir hibridiniai. Eršketai H.Viduolio namuose auga jau trejus metus.
„Šios žuvys puikiai pakelia mūsų žiemas. Todėl gali augti Lietuvos tvenkiniuose. Juos kaip dekoratyvines žuvis veisiu įžuvinti”, – sako panevėžietis.
Per nerštą eršketo patelei tenka atlikti nesudėtingą operaciją. Tuo pasirūpina veterinarijos gydytojo specialybę įgijęs verslininko sūnus.
Nors eršketo mėsa laikoma delikatesu, verslininkas jos nevalgo. Augindamas šias žuvis H.Viduolis suprato, kad jos yra jautrios, mokančios prisirišti prie žmogaus.
„Sunku patikėti, bet jos jaučia, jei yra parduodamos maistui.
Tuomet eršketai cypia. Jei kas iš manęs šias žuvis perka maistui, aš prašau, kad nusivežtų namo, tik tada žudytų”, – pasakojo H.Viduolis.