Ekspertė kaip pavyzdį įvardijo Rolando Pakso pašalinimą iš prezidento posto.
„Mano nuomone, tai parodo, kad visuomenė pasirengusi reaguoti.
Būtų buvę daug blogiau, jeigu nebūtų jokios reakcijos“, - sakė
J.Panfilova.
„Transparency International“ Rusijos skyriaus vadovė sakė, kad
sovietinis palikimas - manymas, kad valstybė turi rūpintis piliečiu
jam nieko neklausinėjant - dar gyvas vyresnio amžiaus žmonių
atmintyje, tačiau šis požiūris išnyks dėl didelių informacijos
srautų.
„Sovietinės sistemos palikimas yra tik mintyse tų, kurie nori
viską kontroliuoti valdžioje, kurie mano, kad jei žmonės žino
mažiau, jie yra labiau kontroliuojami ir valdomi, bet XXI amžiuje su
socialinių technologijų sprogimu tu negali to daryti“, - tvirtino
J.Panfilova.
Posovietinėje erdvėje ji išskyrė tris valstybių grupes pagal
korupcijos mastą.
Pirmajai priklauso Čekija, Slovakija, Baltijos šalys, kurios
nusprendė pasirinkti Europos kryptį, stojo į Europos Sąjungą ir
stengiasi prisitaikyti prie privalomų standartų ir reikalavimų.
Kita vertus, nepaisant pažangos, šios valstybės dar jaučia
komunistinį palikimą, kai valstybė buvo atsiskyrusi nuo piliečių,
kalbėjo ekspertė iš Rusijos.
„Jos stengiasi persijungti nuo sovietinės valstybės tarnybos į
viešąją tarnybą, tarnaujančią ne valstybei, o visuomenei“, -
sakė J.Panfilova.
Pasak „Transparency International“ Rusijos skyriaus direktorės,
antrąją grupę sudaro Kaukazo valstybės, Ukraina, Moldova, kurios
vis dar turi sunkumų dėl politinių institucijų silpnumo, skurdo,
silpnos infrastruktūros, bet stengiasi judėti į priekį.
Trečia grupė - Vidurio Azijos šalys, kaip Turmėnistanas,
Tadžikistanas ar Uzbekistanas , kurios yra itin uždaros ir kuriose
neaišku, kas vyksta.
„Rusija yra kritinis taškas ne dėl to, kad ji yra centras,
didelė, ar turi išteklių, kaip dujos, nafta, branduolinė energija,
o dėl to, kad pateikė pavyzdį, kuriuo kitos šalys kai kada
susigundo sekti, - vertikalios kontrolės pavyzdį, kai valstybė
kontroliuoja kiekvieną viešojo gyvenimo sritį“, - sakė
J.Panfilova.
Pasak jos, Rusijoje ir antrosios bei ir trečiosios grupės
valstybėse korupcija yra sisteminė.
„Mūsų korupcija yra su sovietiniu deficitu susijusios korupcijos
ir „laukinių vakarų“ tipo, rinkos korupcijos junginys. Du tipai
susidūrė ir sukūrė šiuolaikinę korupciją“, - sakė
„Transparency International“ Rusijos skyriaus vadovė.
Ekspertės teigimu, valstybės visada stengiasi paveikti kitas
valstybes, ir Rusija šiuo atveju nėra jokia išimtis.
Kalbėdama apie Rusijos ir pokomunistinių valstybių toleranciją
korupcijai, ji pažymėjo, kad žmonės kyšius mato kaip būdą
tvarkytis su valdžios institucijomis.
„Tai ilga istorija ir ji tęsiasi šimtmečius, nes žmonės mato
kyšį kaip būdą tvarkytis su valdžia, esą valdžia bando jus
spausti, ir kyšis matomas kaip papildomas mokestis, kurį piliečiai
yra pasirengę mokėti, kad neprisidarytų nemalonumų su valdžia“, -
sakė J.Panfilova.
Anot jos, tolerancija korupcijai atsiranda tuomet, kai žmonės, dažniausiai gėdingai pripažindami, kad yra davę kyšių, pradeda teigti, kad tai yra būtina, kad tiesiog yra tokia tvarka.
„Transparency International“ Rusijos skyriaus vadovės teigimu, jei
valstybė tinkamai dirbtų, sutelktų visas reikiamas paslaugas,
tolerancija kyšiams dingtų. Tuo tarpu, kai kyšių yra lupikaujama,
yra reikalingas žiniasklaidos ir visuomenės įsikišimas.
J.Panfilovos teigimu, geriausias priešnuodis korupcijai yra
konkurencija: politinė konkurencijė, leidžianti keisti korumpuotus
lyderius, ypač savivaldos lygmenyje, konkurencija teisinėje
sistemoje, siekiant, kad teismai būtų sąžiningi, verslo
konkurencija, konkurencija žiniasklaidoje, konkurencija visuomenėje
idėjų, darbų, požiūrių lygyje.