Ekspertai sako, kad Lietuvoje tiesiog būtina įstatymiškai įpareigoti, pavyzdžiui, Registrų centrą, nuolat viešai informuoti apie nemokias įmones, rašo „Verslo žinios“.
Stambių ir nedidelių įmonių slepiamos problemos, vėliau virstančios bankrotais, dažnai paskui save nusitempia daugybę smulkių gaminių tiekėjų ir paslaugų teikėjų.
Krizė tiekėjų neišmokė atsargumo - pernykščiai įmonių bankrotai palaidojo viltis atgauti 1,2 mlrd. litų skolų už prekes ir paslaugas.
2010 metais kiekvienos įmonės bankrotas kreditoriams palikdavo vidutiniškai 2 mln. litų skolų.
Bankrutuojančios įmonės nebeturi jokio likvidaus turto.
Pasak Įmonių bankroto valdymo departamento direktoriaus Alvydo Geigalo, verslininkai pernelyg ilgai delsia, stebėdami besikaupiančias skolas, užuot inicijavę ieškinius. Teisminiai procesai turėtų prasidėti išsyk, jei tik nesilaikoma sutarties. Nes kartais įmonė moki, bet piktybiškai delsia atsiskaityti.
„Dažniau bankrutuoja ne verslo naujokai, o vidutiniškai 5-7 metus veikiančios įmonės. Matyt, partneriai jomis pasitiki, o krizė didesnio atsargumo neišmokė“, - svarsto A. Geigalas.
Pernai bankrotas buvo paskelbtas 418 prekybos, 352 statybos, 207 apdirbimo, 175 transporto ir saugojimo bendrovėms.
