Interneto puslapyje „Business Insider“ gegužės mėnesį pristatyta diagrama, vaizduojanti Italijos skolas kai kuriems bankams. Diagrama skambiai pavadinta „Kodėl Italijos skolų krizė turėtų gąsdinti kiekvieną“. Kiekvieną – vadinasi, ir Italijos politikus.
Sekmadienį Atstovų rūmai daugiau nei trisdešimties balsų persvara (314 prieš 280) patvirtino valstybės vos prieš keletą dienų įstatymų leidėjams pateiktą valstybės taupymo planą. Įstatymo projektas Senato patvirtintas praėjusios savaitės pabaigoje.
Taupymo plane nurodytas drastiškas išlaidų mažinimas bei mokesčių kėlimas atidėti iki kitų metų. Tai, kur pateks dalis pinigų, nekelia abejonių. Tačiau vyriausybę bei opoziciją vienija panašios viltys greitu įstatymo projekto patvirtinimu padaryti įspūdį investuotojams bei sustabdyti paniką.
Valstybės taupymo planui opozicija nepritarė nė vienuose parlamento rūmuose, tačiau nerodyta iniciatyva nei keisti, nei tobulinti dabartinį įstatymo projektą. Italijos prezidentas Giorgio Napolitano susitarimą, prie kurio pats nemažai prisidėjo, pavadino „stebuklu“.
Beveik taip pat stebuklingai, tiesa, kitu atžvilgiu, pasirodė premjeras Silvio Berlusconi. Iki pasirodymo Atstovų rūmuose vykusiame balsavime savaitę Italijos politikos maestro buvo visiškai nepastebimas. Ant scenos pasigesta ir neoficialaus opozicijos lyderio Perluigi Bersanio, viešėjusio Artimuosiuose Rytuose
Tačiau S.Berlusconio nebuvimas politinių pasekmių atžvilgiu buvo reikšmingesnis, mat dėl to finansų ministras Giulio Tremontis galėjo nekliudomas perimti iniciatyvą į savo rankas ir sustiprinti dar prieš savaitę nepaprastai pavojingai atrodžiusią poziciją.
Mat pieš savaitę G.Tremonti nukentėjo nuo S.Berlusconio, kuris viešai pripažino abejojąs finansų ministro požiūriu į valstybės finansų situaciją.
Rinkoms G.Tremonti tapo savotišku laiduotoju to, kad jo nenuspėjamas viršininkas nenuskandins prakiurusio valstybės laivo. G.Tremonti visuomet laikytas menkareikšme figūra, iki šiol šis niekuo neišsiskiriantis vyras labiausiai garsėjo įpročiu neaiškiai tarti raidę „r“. Tačiau pastarosios krizės metu jis netikėtai transformavosi į aktyvų valstybės veikėją.
Finansų ministras vieną po kitos išrėžė keletą įspūdingų viešų kalbų, dekoruotų Tito Livijaus bei Winstono Churchillio citatomis, o praėjusį šeštadienį iš jo lūpų nuskambėjo bene šmaikščiausia pastaba per visą krizės laikotarpį, kuria G.Tremonti įspėjo senatoriuss neturint teisės klysti, nes „kaip ir „Titanike“, išsigelbėti gali nepavykti net ir pirmosios klasės keleiviams“.
Tiesa, didžiausia S. Berlusconio problema yra ne tai, ką finansų ministras pasakė, bet tai, ką jis padarė: premjeras keletą kartų yra žadėjęs nedidinti mokesčių. Tačiau dabar jau aišku, kad italams teks mokėti už medikų specialistų konsultacijas, įšaldytos kai kurių pasiturinčių pensininkų pajamos. Preliminariais duomenimis, vienos šeimos mokesčiams vidutiniškai skiriama pinigų suma turėtų išaugti maždaug tūkstančiu eurų.