Naujasis Nidos menininkų kolonijos pastatas – modernus, bet sukurtas gerbiant vietos architektūros tradicijas. Ryškus, tačiau neišsišokantis ir sulaukiantis vis daugiau užsienio menininkų dėmesio.
Pastatą kūrusiems architektams tekęs iššūkis – sovietmečiu statytą sandėlį pakeisti neatpažįstamai, tačiau ant tų pačių pamatų.
Dabar čia atvykę studentai ir menininkai keliems mėnesiams gali įsikurti jaukiose studijose, bendrauti, naudotis dirbtuvėmis ir grožėtis gamtos vaizdais iš įspūdingos terasos.
Įtiko paveldo sergėtojams
Nidos menininkų kolonijos architektūrinį konkursą laimėjo architekto Algimanto Kančo studija. Projektą taip pat kūrė Tomas Petreikis, Gustė Kančaitė ir Tomas Kučinskas.
„Sunkiausia buvo psichologiškai – ar pavyks suderinti projektą su Neringos savivaldybe. Juk Nidoje neįmanoma nieko statyti.
Stengėmės nepadaryti akibrokšto – pagauti tą Kuršių nerijos dvasią ir įvykdyti visus reikalavimus. Pastato aukštis – ne didesnis negu 10 metrų, statoma nei daugiau, nei mažiau, o ant esamų pamatų. Aišku, juos teko pakeisti.
Kartais iš tiesų nesitiki, kad pavyks įgyvendinti gerą projektą, bet pavyksta”, – pasakojo architektas A.Kančas.
Architektai, taupydami lėšas, išsaugojo kai kurias buvusio sandėlio sienas, atramines kolonas. Jos naujojo pastato interjerui suteikė savitumo.
Modernus žvilgsnis į Nidą
Jokio akibrokšto ar arogancijos, tačiau ir ne naivi senųjų Nidos pastatų stilizacija.
Šlaitinių stogų ritmas būdingas seniesiems uostamiesčio sandėliams, kaip ir rūstus pilkas medinis fasadas.
Tačiau stiklinė galerija, ryškiai raudonai šviečiantis prieangis, kurį pridengia medinės kolonos, ir efektinga terasa ant stogo atskleidžia, kad tai modernus pastatas, o ne žvejų trobų imitacija.
„Siekėme, kad pastatas turėtų ryšį su Nida, bet nebūtų akla citata. Pastato architektūra rami, solidi. Spalvos nedominuoja – jos pasirinktos pagal vėjarodžių spalvas – balta, raudona ir juoda, pilka. Atsisakėme tik mėlynos, kad nebūtų spalvų margumyno”, – aiškino A.Kančas.
Architektai pasistengė viduje netrukdyti šeimininkauti menininkams. Demokratiška vidaus erdvė skirta bendrauti. Patalpos įrengtos paprastai – baltos sienos, lietos betono grindys, paprasti „Ikea” baldai.
Nidos menininkų kolonija veiks visus metus – joje įrengtas ekonomiškas geoterminis šildymas.
Pastatui rekonstruoti išleista apie 6 milijonus litų.
Didžioji lėšų dalis buvo skirta iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos.
Tačiau rekonstruotas dar ne visas pastatas. Dalis senųjų patalpų liko ir joms reikės dar 4–5 milijonų litų.
Tam tikimasi gauti to paties fondo finansavimą.
Laukia menininkų
Šiuo metu Nidos menininkų kolonijoje įsikūrę menininkų ir studentų iš Meksikos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Lietuvos.
„Menininkų kolonijoje Lietuvos ir užsienio studentai atlieka vasaros praktiką, atvažiuoja dėstytojų iš kitų šalių.
Čia taip pat rengiami įvairūs kultūros ir edukacijos projektai – seminarai, kursai, kūrybinės dirbtuvės, paskaitos. Daug renginių vieši – juose gali dalyvauti visi norintys.
Be to, tai ir tarptautinė menininkų rezidencija, į kurią mėnesiui ar keliems atvyksta dirbti menininkų iš kitų šalių”, – pasakojo Nidos menininkų kolonijos vykdomoji direktorė Rasa Antanavičiūtė.
Menininkams čia įrengtos penkios dviejų aukštų studijos. Jos stikline galerija atskirtos nuo bendrojo naudojimo salių.
Į Nidą norėtų atvykti ir kūrėjų iš Brazilijos, Japonijos, Bulgarijos, Egipto, kitų šalių.
Jie teikia paraiškas įsikurti Nidos menininkų kolonijoje, o jos vadovai pagal pateiktus projektus atsirenka menininkus, kuriuos norėtų priimti.
Per metus čia galima priimti 25 menininkus, o 6 iš jų skiriamos stipendijos.
„Ieškome rėmėjų, bendraujame su Neringos savivaldybe, nes menininkų kolonija yra svarbi kuriant Nidos įvaizdį”, – aiškino R.Antanavičiūtė.
Anot jos, net vertinant menininkų pateikiamas paraiškas pirmenybė teikiama tiems, kurių darbai bus susiję su Nida.
Menininkų rezidencijos Skandinavijoje
Nidos menininkų rezidencija buvo kuriama pagal Skandinavijos šalių pavyzdį. Ir šiose šalyse, ir likusiame pasaulyje rezidencijų yra daugybė.
Nidos menininkų kolonijos vadovė R.Antanavičiūtė apsilankė menininkų rezidencijose Norvegijoje, Islandijoje, Švedijoje.
Visos jos įsikūrusios atokiose vietovėse ir supamos įspūdingo grožio gamtos.
Šalia Goteborgo (Švedija) esanti menininkų rezidencija įsikūrusi prie Šiaurės akvarelės muziejaus (nuotr.). Menininkų studijos įkurtos ant vandens ir pasiekiamos liepteliais. Kai menininkų čia nėra, rezidencija niekas nesirūpina.
Norvegijos pietuose, Dalės mieste, įsikūrusi rezidencija – tikras rojus menininkams – į 5 vietas čia pretenduoja 900 menininkų, todėl atvyksta išties gabūs kūrėjai. Menininkų studijos čia labai erdvios ir šviesios, kūrėjams padengiamos ne tik pragyvenimo, bet kūrybai reikalingų medžiagų išlaidos. Rezidencija veikia kaip bendruomenė, kurioje gyvenantys menininkai nuolat bendrauja, kartu keliauja apžiūrėti apylinkių ir aktyviai dalyvauja miestelio bendruomenės gyvenime.
Privačios Islandijos „Baer art center” rezidencijos šeimininkė nuošalią fermą rekonstravo savo lėšomis ir pakvietė čia menininkus. Jiems reikia pasirūpinti tik kelione, o visa kita – palikti šeimininkei. Rezidencija veikia tik vasarą, nes šaltuoju metų laiku nuošalioje sodyboje, supamoje įstabios atšiaurios gamtos, menininkams gresia depresija.
Islandijos Skagastriondo žvejų kaimelyje „Nes” menininkų rezidencijos studijos įkurtos buvusioje žuvų perdirbimo gamykloje, mat žvejybos verslas čia gerokai susitraukęs. Menininkai apgyvendinami kaimelio namuose, iš kurių išsikėlė gyventojai.