"Latvijos valstybėje šiuo metu nėra pakankamai lėšų, kad visapusiškai
dalyvautume šiame projekte. Tačiau įvertinus valstybinės įmonės
"Latvenergo" situaciją ir kaip teigiamai vystosi šis procesas Lietuvoje
bei gavus patikslintas sąlygas dėl dalyvavimo, galiu drąsiai teigti, kad
(...) tokiu būdu plėtojantis "Latvenergo" galės saugiai įsitraukti į šį
projektą. Latvijai tai bus svarbu ne tik politiškai, tačiau ir labai
geras verslo projektas", - sakė A.Bėrzinis per bendrą spaudos
konferenciją su prezidente Dalia Grybauskaite.
Latvijos
valstybės vadovas yra įsitikinęs, kad Visagino AE projektas politiškai
yra svarbus visoms Baltijos šalims. "Tačiau svarbus ir verslo derybų
klausimas apie sąlygas", - sakė A.Bėrzinis.
Lietuvos prezidentės vertinimu, Visagino AE projektas yra perspektyvus ir jis bus vystomas.
"Mūsų susitarimai ir naujo strateginio investuotojo atsiradimas
projektą apšviečia visiškai kita šviesa. Jis yra perspektyvus, mes
turime visą logistinę galimybę vystyti šį projektą, ir durys yra
atvertos visiems regioniniams partneriams -tiek Estijai, tiek Latvijai,
ir vienokia ar kitokia forma esame įsitikinę, kad šios šalys dalyvaus.
Kaip ir Lenkijai yra atviros durys", - kalbėjo D.Grybauskaitė.
„Energetinį saugumą užtikrinantys projektai yra gyvybiškai svarbūs mūsų šalims. Baltijos valstybių energetinė nepriklausomybė - būtina sąlygą siekiant sėkmingos mūsų šalių raidos, kuriant žmonių gerovę ir saugumą regione“, - sakė D.Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, tiesdami elektros jungtis su Šiaurės šalimis ir Lenkija, stiprindami dujų sektoriaus diversifikaciją sukursime integruotą ir konkurencingą Baltijos energetikos rinką, prisijungsime prie Europos energetinės sistemos.
Šalies vadovės teigimu, Baltijos jūros pakrantėje yra pakankamai vietos keliems suskystintų dujų terminalams. Lietuva ketina statyti savo terminalą Klaipėdoje.
A.Bėrzinis ekonominiu klausimu vadina
apsisprendimą statyti vieną didelį suskystintų dujų terminalą ar
daugiau ir sako, kad sprendimą padiktuos laikas.
"Akivaizdu,
kad tai - laiko klausimas. Ypač kalbant apie dujų tiekimą, kai žiemos
mėnesiais šis poreikis išauga vidutiniškai šešis kartus. Latvijoje yra
galimybė saugoti beveik tokį kiekį dujų, koks reikalingas visoms
Baltijos šalims. Manau, kad tai yra ekonominis klausimas, kuris per
penkerius artimiausius metus bus išspręstas", - sakė A.Bėrzinis.
Tuo tarpu Lietuvos prezidentė visiškai racionaliu sprendimu laiko netgi
trijų atskirų terminalų statybą - Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, kai
pastarasis būtų didesnis.
"Baltijos jūros pakrantėje visiems
terminalams yra vietos ir bus. Europos standartai, kad nedidukai
terminalai, kaip saugumo garantai dėl tiekimo, statomi vos ne 50
kilometrų atstumu, tai yra taip pat normali praktika", - sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentės įsitikinimu, trijų terminalų statyba būtų ekonomiškai pagrįsta ir užtikrintų didesnį tiekimo saugumą.
"Todėl Lietuva, kiek žinau, ir Estija neatsisako nedidelių terminalų
statybos savo teritorijoje, ir mes palaikysime Latvijos ketinimus
statyti didesnį terminalą", - sakė D.Grybauskaitė.
Lietuvos valstybės vadovė anksčiau yra sakiusi, kad vieno terminalo statyba būtų politiškai rizikingas sprendimas.
"Suskystintų dujų terminalas reikalingas tam, jog vamzdyje, kuris
ateina iš Rytų, dujų kaina būtų iškart mažesnė. Jeigu sukoncentruojame
politinę riziką, kad terminalas atsiranda tik vienoje šalyje, mūsų
kaimynai Rytuose gali jį labai lengvai vienokiu ar kitokiu būdu
perimti", - sakė D.Grybauskaitė per savo metinę spaudos konferenciją.
„Latvija yra artimiausia mūsų kaimynė. Sprendžiant svarbiausias regiono problemas mūsų pozicijos sutampa“, - po susitikimo sakė prezidentė D.Grybauskaitė.
Pasak šalies vadovės, naujas perspektyvas atveria stiprėjantys mūsų šalių verslo ryšiai. Latvija yra viena svarbiausių Lietuvos ekonominių partnerių. Kaimyninė valstybė yra trečia didžiausia Lietuvos eksporto rinka ir ketvirta pagal dydį importuotoja mūsų šalyje.