Ūkininkai pradėjo rugiapjūtę. Grūdų supirkimo kainos dar neskelbiamos, bet jau dabar aišku, kad jos šiek tiek nusileis pernykštėms.
Aukštos šiemet išliks ir grikių supirkimo kainos. Grikiai iš visų grūdų pernai pabrango bene smarkiausiai – maždaug 3,2 karto. Tai – viena priežasčių, nulėmusių ūkininkų apsisprendimą padidinti grikių pasėlių plotus.
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, šįmet grikiais Lietuvoje užsėta 24 610 hektarų žemės. Tai maždaug 6 tūkst. hektarų daugiau nei pernai. 2009-aisiais grikiai derėjo maždaug 20 tūkst. hektarų plote.
Kainos patrigubėjo
Grikiai – nelepūs. Bet pernai rudenį kai kuriuose Lietuvos regionuose juos išmirkė liūtys. Rusijoje – išdegino sausra. Derlius buvo prastas, ir supirkėjai buvo priversti plačiau atverti pinigines.
2010-ųjų rugsėjį už toną grikių buvo mokama apie 1470 litų – 2,9 karto daugiau nei 2009 metais.
Tai netrukus pajuto pirkėjai. Pernai rugsėjį, prieš naują derlių, pirkėjai grikius iššlavė iš parduotuvių lentynų, už jų kilogramą mokėdami po 3 litus.
Šiuo metu tokio dydžio grikių pakuotė kainuoja apie 9 litus.
Pasėlių – daugiau
„Pernai grikių supirkimo kaina buvo ypač gera. Tai – viena priežasčių, paakinusių šiemet grikių pasėti gerokai daugiau nei pernai”, – aiškino Varėnos rajono žemės ūkio bendrovės „Kalnas” vadovas Juozas Čepulinskas.
Grikių pasėlių plotus nuo pernykščių 40 hektarų šiemet jis padidino iki 70 hektarų.
Aukštos grikių kainos pasaulio rinkose pernai rudenį į žvalgytuves į Lietuvą atginė ir supirkėjus iš Lenkijos bei Vokietijos.
„Jie siūlė už grikius dar didesnę supirkimo kainą nei būta Lietuvoje. Bet neketino už juos mokėti iš karto. Nerizikavome. Gana sėkmingai – po 2800 litų už toną – pardavėme grikius vietos rinkoje”, – pasakojo Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovas Stanislovas Kėrys.
Šioje bendrovėje grikiai užima apie 7–8 proc. bendro pasėlių ploto. Jais šiemet užsėta 220 hektarų – maždaug dvigubai daugiau nei pernai.
Tačiau, pasak S.Kėrio, šiemet daugiau grikių buvo pasėta ne tik dėl priimtinos šių grūdų supirkimo kainos.
Kita priežastis – ūkininkai vietoj iššalusių ar po sniegu iššutusių žiemkenčių pavasarį sėjo tokius javus, kokių sėklų dar turėjo sandėliuose. „Dubičiai” žiemos ištuštintuose plotuose pasėjo grikius.
Ekologija vilioja jau mažiau
Nors pasėlių plotai didėja, akivaizdu, kad vis mažiau auginama ekologiškų grikių.
Už hektarą šių, kaip ir bet kokių kitų, pasėlių ūkininkai pernai gavo po 340,6 lito tiesioginių išmokų, o kartu – ir tam tikro dydžio priedą (195–260 litų už hektarą), kurio dydis priklauso nuo žemės derlingumo.
Planuojama, kad šiemet tiesioginės išmokos šiek tiek didės, tačiau grikius auginantys ūkininkai pernai neteko vadinamosios nacionalinės atsietos išmokos (apie 100 litų už hektarą), kuri vis dar mokama už baltyminius augalus, pavyzdžiui, žirnius.
Ekologiškus grikius auginantys ūkininkai papildomai dar gauna po 742 litus už hektarą.
Tačiau dėl ekologiniam ūkininkavimui keliamų išskirtinių reikalavimų vis daugiau jų imasi paprastosios augalininkystės.
Mat ekologinių grūdų supirkimo kaina beveik nesiskiria nuo įprastai užaugintų, bet investicijos į ekologinį ūkį – gerokai didesnės.
Kainas diktuoja Rusija
„Grikių poreikis – didelis, o ir jų derlius Lietuvoje prognozuojamas geras. Todėl supirkimo kainos vargu ar prilygs pernykštėms”, – svarstė bendrovės „Galinta ir partneriai” filialo „Varėnos grūdai” direktorius Aleksejus Rumiancevas.
Pernai ši įmonė supirko apie 2500 tonų grikių – maždaug trečdalį Lietuvoje užauginto kiekio. Supirkimo kaina maždaug nuo 1500 litų kilo aukštyn ir pasiekė 2500 litų už toną.
Už aukštos kokybės, išvalytus ir išdžiovintus grikius buvo mokama ir po 2800 litų.
Dalį supirktų grikių lietuviai eksportavo, daugiausia – į Lenkiją.
Vis dėlto, anot A.Rumiancevo, Rusija ir Ukraina yra grūdų kainų diktatorės: „Jei Rusijoje nekils gaisrų, kaip ten kartais nutinka, grikių kaina nebesieks pernykščių aukštumų. Manoma, kad šįmet ji suksis apie 2000 litų už toną.”