2004 metais, Vakarų Europos šalims atvėrus savąsias darbo rinkas atvykėliams iš rytų, Vokietija nusprendė šiek tiek palaukti. Tačiau, ekonomistų teigimu, šalis prarado šansą privilioti gabius emigrantus, jau pasirinkusius kitus emigracijos taškus.
Nuo šių metų gegužės mėnesio tikėtasi kur kas daugiau atvykėlių, nei jų sulaukta. Vokietijon darbo nusprendė ieškoti virš 10 tūkst. lenkų, lietuvių bei slovėnų.
Dar prieš palengvinant migracijos sąlygos, į Vokietiją kas mėnesį atvykdavo iki 6,5 tūkst. Rytų Europos gyventojų, tuo tarpu birželį sieną kirto vos tūkstančiu didesnis skaičius žmonių.
Įdarbinimo tyrimų instituto ekspertas Herbertas Bruckeris teigia, jog šalis prarado galimybę prisivilioti kompetetingų technikos bei inžinerijos specialistų – jie Vokietijos darbo rinkai itin reikalingi.
„Vokietija nepasirodė patraukli savo srities profesionalams. Emigrantai mieliau renkasi Angliją ar Airiją“, – teigė H.Bruckeris, pridurdamas, jog šiemet bus sulaukta kur kas mažiau emigrantų – vos iki 70 tūkst. kuomet buvo tikėtasi bent kelių šimtų tūkstančių.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl šalis nesugebėjo privilioti trokštrančių dirbti žmonių – kalbos barjeras, mat vokiečių kalba smarkiai nusileidžia anglų kalbai populiarumu. Taip pat patirtis Anglijoje ar Airijoje daugeliui atveria duris į Jungtinių Amerikos Valstijų darbo rinką.
Ekspertai mano, jog smukus ekonominei situacijai pietinėje žemyno dalyje, bus sulaukta nemažai emigrantų iš Ispanijos, Graikijos ar portugalijos. Tačiau abejojama, ar šie taip pat galės pasigirti aukšta kvalifikacija.