„Graikijos ekonomikai labai palengvėjo, - ministras Evangelas
Venizelas sakė Atėnuose vykusioje spaudos
konferencijoje. - Valstybės skola pradedam kontroliuoti' šalis yra
saugi... Įvyko visuotinė mobilizacija, vieningas Europos frontas
Graikijos, euro ir Graikijos bankų labui.“
E.Venizelos šiuos komentarus išsakė praėjus kelioms valandoms
po to, kai euro zonos lyderiai ir privatūs kreditoriai sutiko skirti
Graikijai naują 159 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo paketą, kuris
turėtų apsaugoti pasaulį nuo visuotinio skolų krizės išplitimo,
tačiau neužkerto kelio Atėnų bankroto galimybei.
Graikijos žiniasklaida šiltai pasveikino naująjį susitarimą,
vadindami jį lemtinga „gelbėjimosi liemene“ pašlijusiai šalies
ekonomikai, tačiau perspėjo, jog ši krizė toli gražu nesibaigė.
„Naujasis Marshalloplanas Graikijai - vilties langas,
- skelbia vyriausybės politiką palaikantis dienraštis „Ta Nea“. -
Nors buvo ilgai delsiama, Europa priėmė drąsų sprendimą, siekiant
padėti Graikijai išvengti bankroto, tačiau taip pat apsaugoti
eurą.“
Tačiau kai kurie laikraščiai, tarp jų kairiosios pakraipos
„Eleftherotypia“, reagavo atsargiau.
„Eleftherotypia“ perspėjo, kad Graikijos bėdos dar nesibaigė,
kad šaliai bus taikoma tarptautinė kontrolė ir kad išlieka
„dalinio nemokumo rizika“.
Pagal naująjį susitarimą, priimtą ketvirtadienio vakarą per
skubiai sušauktą viršūnių susitikimą. euro zonos šalys ir
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skirs Graikijai 109 mlrd. eurų, o
privatūs bankai iki 2014 metų paskolins 54 mlrd. eurų.
Tačiau bankai apskaičiavo, jog iki 2002 metų jų bendros
išlaidos išaugs iki 135 mlrd. eurų.
„Graikijos bankai įgijo garantijų ir yra apdrausti“, -
pabrėžė E.Venizelos.
Tačiau jis tvirtino, kad Graikija turi uoliai vykdyti reformas,
dėl kurių buvo susitarta su Europos Sąjunga ir TVF, kad išliktų
viltis ateinančiais metais atgaivinti ekonomikos augimą.
„Be nacionalinių pastangų savo tikslų nepasieksime“, -
perspėjo finansų ministras.