ERPB padidino 29 šalių, į kurias jis investuoja, šių metų
ekonomikos augimo prognozę nuo gegužę numatytų 4,6 proc. iki 4,8
proc. Bankas vis dar mano, kad kitąmet augimas sulėtės ir sieks 4,4
proc.
Banko ataskaitoje teigiama, kad euro zonos krizės pagilėjimas
sukeltų rimtą grėsmę regiono ekonomikos atsigavimui ir augimui.
Ketvirtadienį euro zonos lyderiai Briuselyje susitarė dėl
tolesnės finansinės paramos Graikijai ir priemonių, kurios padėtų
apsaugoti nuo skolų krizės plitimo į Italiją ir Ispaniją.
Didžiausia rizika regionui yra ta, kad Vakarų Europos bankai,
tokie kaip „Uncredit SpA“, „Erste Group Bank AG“ ir „Societe
Generale SA“, kurie šiemet bendrovėms ir vartotojams suteikė
daugiau paskolų, sustabdys finansavimą ir pakenks ekonomikos
atsigavimui.
ERPB ataskaitoje taip pat teigiama, kad Pietų Europos
atsigavimas tebėra silpniausias, šiam regionui euro zonos skolų
krizė kelia didžiausią grėsmę.
Dėl jų „gilios integracijos“ su Vakarų Europos bankais Vidurio
Europai ir Baltijos šalims labiausiai pakenks augančios finansavimo
išlaidos ir euro regiono ekonomikos augimo sulėtėjimas. Regionas,
kuriam priklauso ir Lietuva, šiemet išaugs 3,5 proc., o kitąmet -
3,4 proc.
Mažiausią grėsmę euro zonos skolų krizė kelia Rusijai ir
buvusioms Sovietų Sąjungos šalims. Bankas prognozuoja, kad Rusijos
ekonomika šiemet išaugs 4,6 proc., o kitąmet - 4,7 proc. Šių metų
Ukrainos ekonomikos plėtra sieks 5 proc., o kitų metų - 4,5 proc.