Pasak Lietuvos darbo biržos direktoriaus Mindaugo Petro Balašaičio, dabartinė situacija darbo rinkoje pasižymi vidurvasariui būdingomis tendencijomis: šoktelėjusiu besiregistruojančio jaunimo ir absolventų teritorinėse darbo biržose skaičiumi, taip pat sezoninių, terminuotų darbų, ypač statyboje ir paslaugose, pagausėjimu - teritorinėse darbo biržose ilgai neužsibūna mūrininko, tinkuotojo ir kitas plataus profilio statybininko ar barmeno, padavėjo kvalifikacijas turintys bedarbiai.
„Praėjusią savaitę didžiausias bedarbių mažėjimas buvo stebimas Vilniaus, Kauno ir Šiaulių teritorinėse darbo biržose. Geroji savaitės naujiena - besiregistruojančio jaunimo skaičius nuslūgo trečdaliu“, - Lietuvos darbo biržos pranešime cituojamas įstaigos vadovas.
Per savaitę teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 5,9 tūkst. asmenų - beveik penktadaliu mažiau nei prieš savaitę.
Daugiausia bedarbiais tapo asmenys, nedirbę laikotarpį iki 3 mėnesių - 36,4 proc., ilgiau kaip 2 metus nedirbo 23 proc., buvo bedarbiai nuo pusės iki dvejų metų - 12,1 proc. Niekur nedirbusių įregistruota 20 proc. Likusią dalį naujų bedarbių sudaro dirbę pagal verslo liudijimus - 4 proc., buvę įmonių savininkai - 1,4 proc.
Darbdaviai liepos 15-21 dienomis registravo 3,2 tūkst. laisvų darbo vietų.
Praėjusią savaitę teritorinės darbo biržos į darbo rinką padėjo sugrįžti 3,9 tūkst. bedarbių.
Į aktyvios darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 1,8 tūkst. bedarbių. Daugiausia buvo norinčių dirbti savarankiškai, įsigijus verslo liudijimus - 55,2 proc., viešuosius darbus dirbs - 31,2 proc., užimtumo rėmimo priemonėse dalyvaus 12,1 proc. bedarbių, mokysis profesijos - 1,2 proc., įdarbinta į įsteigtas darbo vietas - 0,2 proc. ir įdarbinta rotacijos būdu - 0,1 proc.
Nedarbo socialinio draudimo išmokos buvo mokamos 31,4 tūkst. (13,7 proc.) registruotų bedarbių. Naujų paskirta 1729. Baigta mokėti beveik 2,1 tūkst. bedarbių, iš jų 31,3 proc. mokėjimas baigtas anksčiau laiko, jiems įsidarbinus.