Nors naudotų automobilių verslas – tiesiog lietuvių kraujyje, išvydę įtartinai patrauklų pasiūlymą jie vis tiek ryžtasi iš anksto sumokėti pinigus apgavikams už realiai neegzistuojantį automobilį.
Pinklės tyko ne tik automobilių pirkėjų, bet ir pardavėjų.
Apie realiai parduodamą prabangų automobilį Vokietijos skelbimų portale paskelbę lietuviai sulaukė kelių dešimčių įtartinų laiškų iš potencialių pirkėjų.
„Tokių aferistų nestigo ir anksčiau, tačiau pastebėjome, kad jų labai padaugėjo pastarąjį pusmetį”, – sako bendrovės „Autoekspertų grupė” direktorius Egidijus Miškeliūnas.
Nei mašinos, nei pinigų
Tarp gausybės parduodamų automobilių skelbimų tokį jauką naivuoliams atpažinti nesunku.
Skelbimuose nurodoma nerealiai maža kaina, nedidelė rida ir puiki automobilio būklė.
Paprastai pardavėjai yra užsieniečiai lengvai įsimenamais vardais, tokiais kaip Toni, Paulas, Michaelas, o nurodomas mobiliojo telefono numeris – klaidingu kodu arba tiesiog pernelyg ilgas. Tad susisiekti su automobilio pardavėju telefonu nėra galimybės.
Tenka bendrauti tik elektroniniu paštu. Paaiškėja, kad dauguma jų gyvena Didžiojoje Britanijoje.
Kitas aferistų požymis yra tas, kad mašiną paprastai parduoda privatus asmuo, o ne naudotais automobiliais prekiaujanti bendrovė.
Svarbiausia apgavikų sąlyga – jie būtinai nori grynųjų, tad prašo kuo greičiau pervesti užstatą – bent trečdalį mašinos kainos.
Be to, primygtinai nurodoma, kad reikia pervesti tik grynuosius pinigus per populiariausią tokios paslaugos teikėją bendrovę „Western Union”.
Pervedus trečdalį pinigų scenarijus gali būti dvejopas: arba sukčiai dingsta kaip į vandenį, arba toliau bendrauja su pirkėju siekdami išpešti dar daugiau pinigų.
Finalas vienodas: nei automobilio, nei pinigų.
Bendrauja tik internetu
„Elektroniniais laiškais bendraudami su pirkėju tariamieji automobilio savininkai sukuria įvairiausių legendų, dėl ko taip skubiai ir pigiai parduoda savo mašiną”, – aiškino E.Miškeliūnas.
Viena populiarių legendų – tariamasis automobilio pardavėjas dirba naftos perdirbimo įmonėje, jis netikėtai siunčiamas dirbti į kitoje šalyje esančią naftos gavybos platformą, tad mašiną reikia labai skubiai parduoti.
Kitas vaikinas, ieškojęs greito sportinio kupė, iš trijų skirtingų automobilių pardavėjų išgirdo tą pačią pasaką, esą automobilį parduoda britas policininkas, kuriam teko dirbti Lietuvoje ir skubiai grįžti į gimtinę.
Tokie automobiliai siūlomi nuo 30 iki 50 procentų pigiau, nei reali jų rinkos kaina.
Skaitė neįtikėtinas istorijas
Įvairiausių legendų prisiskaitė ir vienas vilnietis, pabandęs surasti pirkėją prabangiam „Maserati” itin populiariame Vokietijos automobilių skelbimų portale www.mobile.de.
Vos tik įdėjus skelbimą, į elektroninio pašto dėžutę ėmė plūsti laiškai.
Pirkėjai pirmiausia teiraudavosi, kokia automobilio būklė, paprašydavo atsiųsti daugiau nuotraukų – pradžia neatrodė įtartina, o gal įtartinai maloni.
Pavyzdžiui, Sergejumi prisistatęs vyras tvirtino, kad dvejus metus dirba nuostabioje Afrikos šalyje – Dramblio Kaulo Krante ir neturi automobilio, todėl pasiūlymas jį sudomino.
Pirmiausia jis prašo atsiųsti automobilio nuotraukas, o galiausiai akcentuoja, koks svarbus tarpusavio pasitikėjimas ir kad jis yra labai sąžiningas.
Kitas veikėjas prisistato kapitonu Kelvinu Smithu. Jis aiškina, kad šiuo metu tarnauja Afganistane, kažką paisto apie 10 milijonų JAV dolerių, gautų už naftą, ir prisidengdamas saugumu – esą pokalbių telefonu klausomasi – siūlo vykdyti jo instrukcijas.
Nė vienas „rimtas” mašinos pirkėjas neskambino nurodytu mobiliojo telefono numeriu.
Vėliau dažniausiai būdavo klausiama dėl galutinės automobilio kainos. Paprastai trečiame laiške atsiskleisdavo primityvi sukčių išmonė.
Aferistai sukruto
Klasikinė istorija: Afganistane tarnavęs ir milijonus uždirbęs karininkas, kuris esą negali iš šalies išvežti pinigų, siūlo juos pervesti į pardavėjo sąskaitą, nusipirkti taip trokštamą automobilį ir dar pasidalyti tam tikra suma pinigų.
Žinoma, su sunkiai karo zonoje uždirbtais pinigais karininkas be garantijų neatsisveikins. Todėl reikėtų jam pervesti avansą, kad įsitikintų, jog pardavėjo ketinimai geri. Laiške sukčiai iš karto nurodo rekvizitus, kur atlikti pavedimą.
Tokie laiškai plaukė vienas po kito nesustodami – jų iš viso, pasirodžius skelbimui, atėjo apie dvidešimt.
Kai kurie sukčiai laiškus siuntė net ne anglų, o prancūzų kalba. Parašius, kad rašytų angliškai, jeigu automobilis domina iš tikrųjų, toliau savo istorijas paistydavo prancūziškai.
Galiausiai vilnietis sulaukė ir vieno lietuvio skambučio.
Žmogus ieškojo būtent tokio modelio automobilio, tad pamatęs skelbimą vokiškame interneto portale iš karto paskambino ir atvažiavęs mašiną apžiūrėjo.
Sukčiai saugosi
Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų skyriaus pareigūnai aiškino, kad tokie sukčiavimai internete vyksta bangomis: jų tai padaugėja, tai vėl atslūgsta.
„Prieš porą metų aferistai siūlė pusvelčiui įsigyti brangius, greitus, galingus automobilius, dabar atėjo taupesnių, dyzelinių, modelių eilė”, – sakė pavardės nenorėjęs skelbti kriminalistas.
Dar viena kriminalisto pastaba – vengdami palikti bet kokius savo kontaktus ir sąskaitų numerius, apgavikai skelbimus paprastai deda į nemokamus skelbimų portalus ir vengia portalų, kur už skelbimo spausdinimą reikia mokėti.
Jis atvirai stebėjosi kai kurių pirkėjų naivumu: „Susigundyti maža kaina ir sumokėti už automobilį nematęs nei jo, nei pardavėjo gali tik labai naivus žmogus.”
Galbūt todėl į policiją kreipiasi labai nedaug nukentėjusių nuo tokio tipo aferistų – daugeliui tiesiog gėda prisipažinti, kad buvo taip primityviai apmulkinti.
Daugelis internetu įsigyti prekę mėginusių žmonių įsitikino, kad tai tikrai galima padaryti ir saugiai.
Pavyzdžiui, interneto aukcione eBay iš tiesų galima rasti vertingų ir gana nebrangių daiktų.
Atsiskaityti naudojamos populiarios banko kortelės „Mastercard”, „Visa”, taip pat atsiskaitymų sistema „PayPal” ir kitos, bet niekada niekas neprašo siųsti grynųjų pinigų.
Sukčiai prašo grynųjų
Darius Zasas
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos skyriaus viršininkas
„Prašymas pervesti grynuosius pinigus yra pats tikriausias aferistų požymis.
Jeigu jau pakliuvote į aferistų pinkles, reikia kreiptis į teritorinį policijos komisariatą pagal gyvenamąją vietą.
Svarbu išsaugoti kuo daugiau aferistų kontaktų: susirašinėjimą, elektroninio pašto adresus, tinklalapius, sąskaitas ir visa kita.
Visuomet reikia ieškoti bent jau banko sąskaitos numerio ar kitų įmonės ar asmens tapatybę išduodančių duomenų.
Ar pavyks susigrąžinti pervestus pinigus, priklauso ir nuo sukčių lygio. Yra daug būdų slėpti savo tapatybę internete, bet yra ne mažiau būdų ją atskleisti.”