„Tikrai jie mums – ne konkurentai. Ten tik turgaus pavadinimas, ten į turgų net nepanašu“, - lrytas.lt kalbėjo Kalvarijų turgaus direktoriaus pavaduotoja komercijai ir investicijoms Liuda Prišmontienė.
Vilniaus Kalvarijų turgavietei – daugiau nei 100 metų. Anot L.Prišmontienės, per tiek laiko vilniečiai priprato prie šios turgavietės, myli ją ir grįžta, todėl naujas turgus senojo pašonėje – nebaisus.
Ir „Sostinės turgaus“ vadovai neskuba pripažinti, kad Kalvarijų turgus jiems – rimtas konkurentas. „Mūsų prekybininkai stengiasi surasti savo klientus. Mūsų veikla – kitokia,“ - tvirtino „Sostinės turgaus“ akcininkas Linas Andrulis. Jo teigimu, turgaus administracija tik nuomoja patalpas ir rūpinasi bendra reklama, kartais akcentuoja konkrečių prekybininkų daromas nuolaidas, reklamuoja stipriai atpigintas prekes.
Nuomoti prekybos vietas „Sostinės turguje“ ketina ir vaistinės, alkoholiniais gėrimais jau prekiauja gėrimų parduotuvė. „Dirbame su prekybininkais, kuriems Kalvarijos turgus negali suteikti reikiamų sąlygų, pavyzdžiui, didelės automobilių stovėjimo aikštelės“, - paaiškino L.Andrulis.
Poveikis – geras
L.Andrulis pastebi, kad atsidarius „Sostinės turgui“, Kalvarijų prekyvietė pasitempė – nusidažė pavėsines, pradėjo reklamuotis. Tiesa, verslininkas nepatenkintas Kalvarijų turgaus reklamos panašumu į „Sostinės turgaus“. „Žalia spalva, panašus šūkis. Jei viską kopijuoja, turėtų mokėti už marketingines konsultacijas“, - juokavo verslininkas.
Paklausta, ar Kalvarijų turgus nuo praėjusio gruodžio kaip nors pasikeitė, galbūt pasitempė, L.Prišmontienė pasakojo, kad turgavietė išliko tokia pati, nebent atsirado daugiau švenčių.
Viena iš jų – paskutinį liepos savaitgalį, 28-31 dienomis Kalvarijų turguje rengiama Medaus šventė.
Į Kalvarijų prekybininkus nesikėsino
Bet kuriam turgui svarbiausia - smulkieji prekybininkai. Kuo jų daugiau, kuo didesnis prekių pasirinkimas, tuo patrauklesnis turgus.
Kalvarijų turgaus Administracijos direktorė prekybos organizavimui ir kontrolei Genovaitė Karolina Meilūnienė, paklausta, ar prekybininkai palieka Kalvarijas ir keliasi į „Sostinės turgų“, ji sakė, kad tokių pasitaiko, bet nedaug. „Žmonės išeina prekiauti į Sostinės turgų, nepažiūri sutarčių, o paskui supranta, kad įsipareigojo trims mėnesiams ir negali išeiti anksčiau. Taip pat ten yra sankcijos, jei neateini į darbą, o pas mus, jei nenori, gali pasiimti laisvą dieną“, - apie skirtingas sąlygas pasakojo G.K.Meilūnienė.
L.Andrulis neigė, kad prekybininkai neinformuojami apie sutarčių sąlygas. „Su visais prekybininkais susėdame ir peržiūrime sutartis. O kad yra sutartys, kad darbo laiku reikia dirbti – normalus dalykas. Turi atsirasti tvarka. Ir Kalvarijų turguje ji atsiranda“, - sakė verslininkas.
Paklaustas, ar „Sostinės turgus“ mėgino persivilioti prekybininkus iš senosios turgavietės, L.Andrulis paaiškino, kad tai netgi būtų buvę neįmanoma. „Kai atsidarėme, mūsų prekyviečių nuomos kainos buvo didesnės, kaip galėjome tai daryti? Kalvarijų turgaus „nenusiurbinėjome“, - kalbėjo L.Andrulis.
Naujos turgavietės pliusas – švara
Viena prisistatyti nenorėjusi „Sostinės turgaus“ prekiautoja, nuo sausio nuomojanti vietą prekybai mėsos gaminiais, sakė po kovo mėnesio, kai nuomos kaina sumažinta per pusę, už mėnesį moka ne ką daugiau nei Kalvarijų turguje – 600 litų, plius mokesčius už komunalines paslaugas.
„18 metų prekiavau Kalvarijų turguje ir negrįžčiau niekada. Čia yra tvarka, kultūra, tik reikia truputį išlaukti atostogų metą, nes prekyba maža“, - sakė moteris, įmonės savininkė ir pardavėja. Jos manymu, Kalvarijų turgavietei seniai reikia remonto. „Ateidavau vakare iš darbo ir visa smirdėdavau“, - prisimena vilnietė.
Pasikeitimai laukia ir veteranės
Rugsėjį antrą kartą turėtų įvykti konkursas dėl Kalvarijų turgaus nuomos. Ši turgavietė priklauso savivaldybei, turgų siekiama išnuomoti, su sąlyga, kad nuomininkas investuos į turgavietę ir ją sutvarkys.
„Mūsų turgavietei reikalingas remontas – net kasos aparatų nėra kur įjungti. Jei įjungi arbatinuką, suveikia saugikliai, nepakelia tokios įtampos. Prie minusinės temperatūros kasos aparatai net neveiks“, - pasakojo Kalvarijų turgaus Administracijos direktorė prekybos organizavimui ir kontrolei G.K.Meilūnienė.
Skirtumą tarp senojo ir naujojo turgaus pastebi kai kurie jauni turgaus lankytojai. „Einu į Kalvarijų turgų, nes mano mama įpratus, žino, kur pigesnės daržovės. „Sostinės turguje“ man labiau patiko, ten gražu, po stogu. Sutinku mokėti truputį daugiau, bet jaustis ne kaip turguje, o kaip parduotuvėje“, - kalbėjo 19-metė vilnietė.
Kiti pakalbinti Kalvarijų turgaus lankytojai minėjo, kad yra įpratę apsipirkti čia, žino, kur yra jiems reikiamų prekių, kai kuriems turgus – šalia namų.
Kaina – Kalvarijų turgaus naudai
Apsilankius turguose darbo dieną tarp 13 ir 14 val. tiek viename, tiek kitame prekyba – labai vangi, žmonių nedaug. Kalvarijų turgus, pradedantis darbą 7 val. ryte ir baigiantis 16 val. popiet daugiausia lankytojų sulaukia rytais. „Sostinės turgus“ dirba nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakare, jame apsilankyti galimybę turi ir iki vakaro dirbantys žmonės.
Pasidairius į kainas, matyti, kad Kalvarijų turguje daugelis maisto produktų šiek tiek pigesni. Daržovių kaina dažniausiai skiriasi iki 50 centų už kilogramą. Tiek pat abiejuose turguose kainuoja lenkiški balti kiaušiniai – 2,4 lito už dešimt, kilogramas vištų ketvirčių – 5,99 lito, 13 proc. varškės sūris – 15 litų už kilogramą.
„Sostinės turguje“ pasitaiko ir pigesnių nei Kalvarijos turgavietėje prekių. Viena tokių – sausainiai „Vilnius“, kurių kilogramas naujojoje turgavietėje kainuoja 12,5 lito – puse lito mažiau nei Kalvarijų turguje.
Palyginus siūlomų prekių pobūdį – tiek viename, tiek kitame turguje galima įsigyti maisto produktų, drabužių, būtiniausių kasdienos prekių.
Konkurencijos taryba ploja
Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos skyriaus vedėjas Justas Margenis teigiamai vertina dviejų turgų kovą. „Vartotojui turėtų būti naudinga, kai turgūs konkuruoja. Norėdami pritraukti vartotojus, turgūs turėtų stengtis siūlyti geresnes sąlygas“, - aiškino J.Margenis.
Specialisto teigimu, kol jie konkuruoja, tol viskas gerai. Problema kiltų, jei prekybininkai susitartų laikytis vienodos, aukštesnės kainos. „Draudžiama piktnaudžiauti dominuojama padėtimi, sudaryti draudžiamus susitarimus – kartelius, draudžiama nesąžininga konkurencija, draudžiama vienam savininkui nupirkti visas tos pačios rūšies įmones“, - vardijo Konkurencijos tarybos atstovas.
Keičiasi turgaus samprata
Kalvarijų turgaus vadovybei šiuo metu ramybės neduoda ne naujas turgus jų pašonėje, bet nuo birželio įsigaliojęs reikalavimas maisto produktų pardavėjams naudoti kasos aparatus. „Beveik pusė prekybininkų dėl to atsisakė prekiauti. Sudėtinga vesti visą buhalteriją taukuotais pirštais“, - sakė Kalvarijų turgaus atstovė G.K.Meilūnienė.
Šiai turgavietei pasikeitę reikalavimai apskaitai – tikras iššūkis. „Atėjo mokesčių inspektorė ir sakė sėdėsianti už nugaros ir žiūrėsianti visą dieną, kiek prekybininkas čekių išmušė. Aš jo vietoje negalėčiau taip dirbti“, - apgailestavo G.K.Meilūnienė. Jos teigimu, kasos aparatai iš esmės keičia turgaus veidą.
„Nebeesam tokia vieta, kur gali ateiti ūkininkas ir parduoti mėsos. Turgavietės samprata keičiasi. Reikia taikytis prie naujų verslo sąlygų“, - pripažįsta „Sostinės turgaus“ akcininkas L.Andrulis.
Jo manymu, atėjęs naujas Kalvarijų turgaus nuomininkas turės pertvarkyti senąją turgavietę ir padaryti ją šiuolaikiškesne. „Sostinės turgaus“ akcininkai taip pat planuoja dalyvauti savivaldybės skelbiamame konkurse ir galbūt tapti Kalvarijų turgaus nuomininkais.