Portale „ZEITonline“ Sabine Hockling duoda patarimus apie darbuotojų valdymą.
Įprastas etatinis darbas tampa nepopuliarus, kadangi vis daugiau vyrų ir moterų pageidauja lankstaus darbo laiko. Netgi daugelį vadovų nebedomina pinigai, galia ir įvairūs priedai, jie taip pat siekia darbo ir asmeninio gyvenimo balanso.
Darbo laiko modeliai tampa svarbiausiu kriterijumi priimant sprendimą dirbti ar nedirbti tam tikroje įmonėje.
Kol kas lanksčiu darbo grafiku dirba palyginti nedaug žmonių. Šia tema atliktas tyrimas rodo, kad 94 proc. apklaustų moterų ir 78 proc. vyrų buvo suinteresuoti lanksčiu darbo grafiku, tačiau iš tikrųjų juo realiai naudojasi tik 46 proc. moterų ir 25 proc. vyrų.
Atliekant tyrimą buvo apklausti 3,3 tūkst. darbuotojų iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos ir Azijos. Studijos rezultatai taip pat rodo, kad lankstų darbo laiką siūlo du trečdaliai apklaustų įmonių, tačiau juo pasinaudoja tik 18 proc. darbuotojų, o vadovai juo beveik iš viso nesinaudoja.
To priežastis dažniausiai yra nepatrauklūs darbo pasiūlymai. Lankstus darbo laikas dažniausiai siūlomas pusės etato darbo vietai, o tai darbuotojams nepatrauklu nei finansiškai, nei profesiškai, be to, tokiame darbe – mažiau galimybių tobulėti.
Dažniau lankstų darbo laiką darbuotojai priima, jei tokie modeliai įmonėje yra įsigalėję kaip savaime suprantamas reiškinys. Lankstaus darbo laiko modelius yra patartina siūlyti visiems darbuotojams, o ne tik žemesnių hierarchijos pakopų darbuotojams su vaikais.
Darbuotojai yra skirtingi – savo pozicija, šeimine padėtimi, taip pat – savo poreikiais. Todėl vadovas pirmiausia turėtų sistemiškai sugrupuoti savo pavaldinių norus. Darbuotojus jis gali padalinti į įvairias grupes.
Atlikdami šį tyrimą mokslininkai suskirstė darbuotojus į keturias grupes – skeptikus, siekėjus, stabdytojus ir alternatyviuosius.
Skeptikams darbdavio siūlomas lankstaus darbo laiko modelis ir tai, kad jo kolegos juo naudojasi, yra labai svarbu. Tačiau jie patys mano, kad jų karjeros labui geriau šia galimybe nesinaudoti.
Dėl to skeptikai lankstaus darbo laiko pasiūlymu patys nepasinaudos, tačiau pateikdami teigiamų įmonių pavyzdžių tokio tipo darbuotojai gali jus lengvai įtikinti lankstaus darbo laiko privalumais.
Siekėjų grupė mano, kad lankstaus darbo laiko modelis sumažintų jų galimybes tobulėti, ir dėl to tokio darbo atsisako. Siekėjai galvoja, kad ilgainiui lankstaus darbo laiko modelis juos nuvestų į karjeros aklagatvį. Vis dėlto jie neatmeta galimybės šiuo modeliu pasinaudoti ateityje.
Tokius darbuotojus vadovai turėtų užtikrinti, kad įmonėje labiau vertinamas darbo rezultatas, o ne laikas, kiek praleistas biure. Be to, juk naudojantis mobiliosiomis bendravimo technologijomis galima puikiai dirbti neatsižvelgiant į tai, kurioje vietoje esi.
Trečia darbuotojų grupė yra stabdytojai. Šie darbuotojai tam tikrą laiką nori pailsėti nuo darbo, bet po to sugrįžę vėl kimba į svarbius projektus. Norint šių darbuotojų neprarasti, reikia jiems suteikti neapmokamų atostogų galimybę.
Norint, kad nedarbingaisiais periodais darbuotojai per daug neatsiliktų nuo profesinio pasaulio, jiems reikia toliau tobulintis.
Ketvirtoji darbuotojų grupė – alternatyvieji. Paprastai jie nori kuo mažiau dirbti, didelę reikšmę skiria asmeniniam gyvenimui ir dėl to nėra pasiruošę dirbti viršvalandžius ir savaitgaliais. Tokie darbuotojai atsisako greitos karjeros.
Darbdaviams alternatyvieji darbuotojai gali pasitarnauti, pavyzdžiui, kai jie pavaduoja savo kolegas kaupdami viršvalandžius ir atostogų dienas, kurias jie gali panaudoti pagal savo poreikį per neapibrėžtą laiką.
Taigi kiekvienam darbuotojų tipui reikalingas atskiras darbo laiko modelis. Jei darbuotojai patys galėtų pasirinkti savo darbo laiką, įmonė tikrai išloštų, nes tik darbuotojams patrauklus vadovas rinkoje gali būti stipriausias.
Dėl to įmonių vadovai lankstų darbo laiką turėtų ne tik siūlyti savo darbuotojams, bet ir jam akivaizdžiai pritarti bei – idealiausiu atveju – patys juo naudotis.
https://www.zeit.de/karriere/beruf/2011-07/chefsache-flexible-arbeitszeitmodelle/seite-2