Pasak jų, beveik pusė šalies įmonių bent dalį veiklos vykdo šešėlyje – tai pusantro karto daugiau, nei prieš krizę. Beveik tiek pat išaugo nuo valstybės nuslepiamų pajamų dalis, tokių šįmet bus apie trečdalis.
Tai parodė sėkmingai dirbančių verslininkų apklausa, kurią nuo 1997-ųjų kasmet atlieka Lietuvos laisvosios rinkos institutas.
„Šešėlyje veikti turbūt renkasi įmonės, kurios dirba su gyventojais, kurie atsiskaito grynaisiais pinigais“, - sakė instituto vadovė Rūta Vainienė.
Verslininkų nuomone, šešėlio nevengia 45 proc. Lietuvos įmonių. Tai pesimistiškiausias požiūris per daugiau kaip dešimtmetį.
Dar pernai verslininkai galvojo, kad tik 36 proc. įmonių dirba ne visiškai legaliai. Prieš krizę, 2008-aisiais, buvo vertinama, kad šešėlio nevengia 27 proc. įmonių.
Verslininkų nuomone, didžiausią dalį šešėlio sudaro prekyba cigarečių, alkoholio, degalų, kitų prekių kontrabanda, ši dalis tik didėja. Taip pat padaugėjo „vokeliuose“ mokamos algų, nelegalaus darbo. Tačiau sumažėjo atvejų, kai nuslepiant mokesčius parduodamos prekės ar teikiamos paslaugos.
Išaugo ir verslininkų vertinimas, kokia yra šešėlinės ekonomikos dalis ekonomikoje. Prieš krizę verslininkai vertino, kad ne visiškai legaliai gaunama 18 proc. pajamų. Bet jau 2009-aisiais vertinimas ūgtelėjo iki 23 proc., pernai – iki 28 procentų.
Nepaisant vyriausybės deklaruotos kovos su šešėlių, šiais metais verslininkai dar pesimistiškesni – jų vertinimu, 29 proc. pajamų šalyje yra gaunama nelegaliai.