Palyginti su pernykščiais metais, per antrą metų ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas paaugo 6,1 procentais. Nors dar pirmą ketvirtį augimas, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu pernai, buvo 6,9 procentai.
Iš viso pirmoje metų pusėje fiksuotas 6,5 proc. augimas, palyginti su pernai metų tuo pačiu metu.
„Gana spartų pirmojo pusmečio bendrojo vidaus produkto augimą nulėmė auganti gamyba bei atsigaunantis vartojimas. Nemažą įtaką padidėjimui turėjo žemas BVP lygis 2010-aisiais“, - pranešime nurodė Statistikos departamentas.
2008-ųjų gale kristi pradėjusi Lietuvos ekonomika vėl augti ėmė tik prieš pusantrų metų, 2010-ųjų pradžioje.
"Mano supartimu, ketvirčio augimas
pateisino visus lūkesčius. Mažemninės prekybos augimas rodo
tvaresnį augimą. Rezultatą galima vertinti saikingai optimistiškai", - sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.
Jis svarstė, kad Lietuvos augimą gali pristabdyti bręstanti skolų krizė Europoje.
"Tikimės, kad eurozona susitvarkys su skolų klausimais ir eksporto rinkos kvepuos kaip kvepavusios. O jų augimas
paskatins mūsų augimą, - sakė ministras. - Mes sakome verslui:
koncentravimasis į sau artimus regionus, į Europos Sąjungą, krizės metu stabilumo nesuteikia. Skatiname verslą rasti naujas rinkas, atrasti Lotynų Ameriką, Azijos šalis".
G.Nausėda: darbo bus, bet nebus kas jį dirba - nes visi emigruoja
Augimas kol kas atrodo didelis tik todėl, nes pernai metai buvo itin prasti, pabrėžia SEB banko analitikas Gitanas Nausėda. Tai ilgai netruks.
"Prasidedančiame naujame verslo cikle tikėtis tokių ekonomikos plėtros tempų kaip 2003-2008 m. būtų tiesiog naivu", - sako jis.
"Egzistuoja keletas objektyvių priežasčių, slopinančių perdėtus lūkesčius. Pirma, šalis atsisveikina su krize, vilkdama kur kas sunkesnę valstybės skolos naštą (tai ne kaltinimas valdžiai, o fatališka krizės pasekmė), o tai artimiausius keletą metų stabdys aktyvią investicijų politiką ir ribos mokesčių mažinimo galimybes.
Antra, kreditavimo užmojis bus menkesnis tiek dėl išorės (papildomi Bazelio-III kapitalo reikalavimai), tiek dėl vidaus (Lietuvos banko atsakingojo skolinimo gairės) veiksnių, be to, bankai išmoko krizės metu gautas pamokas.
Trečia, verslo ir namų ūkių potraukį skolintis taip pat reikėtų padauginti iš tam tikro atsargumo koeficiento, pastaraisiais metais įgijus kad ir skaudžios, bet vertingos patirties.
Ketvirta, jau netrukus emigracija nublokš mūsų darbo rinką į tokią būklę, kai bus ką dirbti, tik nebus kam", - sako jis.
Pasak jo, eksportas yra vis mažesnis ekonomikos variklis. Jį po truputį perima vidaus vartojimas - tačiau optimizmo ir čia nedaug.
"Vidaus rinka šiuo metu yra vienas iš nedaugelio šviesos spindulių, teikiančių vilties šiemet gyventi geriau nei pernai. Ji atkunta nepaisant to, kad infliacija „suryja“ esminę kuklaus vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo privačiame sektoriuje dalį, o „įšaldytas“ pajamas gaunančius biudžetininkus, pensininkus ir kitus socialinių pašalpų gavėjus verčia gyventi blogiau.
Aktyviau kuriamos naujos darbo vietos, tačiau bedarbiai ne visada gali jas užimti dėl profesinio neatitikimo arba riboto mobilumo. Pamažu gerėja verslo ir gyventojų lūkesčiai, tačiau ir šis procesas panašus į judėjimą pora žingsnių pirmyn, pora – į šoną ir žingsnis atgal. Suvokimas, kad vėlyvą rudenį teks mokėti didesnes šildymo sąskaitas lemia vangesnį vartojimą jau šiandieną", - sako G.Nausėda.
Pasak jo, laipsnišką ekonomikos svorio centro persikėlimą nuo
eksporto link vidaus rinkos atspindėjo pramonės ir mažmeninės
prekybos veiklos rodikliai. Pirmąjį šių metų ketvirtį pramonės
produkcija palyginamosiomis kainomis buvo 14,6 proc., antrąjį
ketvirtį – 10,5 proc. didesnė nei prieš metus, tuo tarpu
mažmeninės prekybos plėtra, atvirkščiai, spartėjo – nuo 20,4
proc. pirmąjį ketvirtį iki 23,6 proc. antrąjį ketvirtį.
V.Klyvienė: augimas lėtės toliau
Augimas sulėtėjo šiek tiek daugiau nei tikėtasi lyginant su šių metų
pirmu ketvirčiu, kai augimas siekė 6,9 proc., konstatuoja "Danske" banko analitikė Violeta Klyvienė.
"Šių metų antroje pusėje tikėtinas švelnus ekonomikos augimo sulėtėjimas, atspindintis teigiamos bazės efekto (t.y. palyginimo su prastu 2010 metų rezultatu) pabaigą. Vidutinės trukmės laikotarpiu augimas sulėtės dėl didesnių palūkanų normų, poreikio įgyvendinti ribojančią fiskalinę politiką ir išorinės paklausos sumažėjimo", - komentavo ji.