– ES valstybių ir vyriausybių vadovai praėjusį penktadienį pritarė Graikijos gelbėjimo paketui. Ar šis sprendimas išgelbės savo valiutą turinčią sąjungą?
– Tai, kas įvyko naktį į penktadienį, yra didelis žingsnis į priekį. Pripažindami tai, kad problema yra Europos, o ne Graikijos, Europos valdantieji pasielgė labai atsakingai. Euras buvo ne iki galo įvykdytas projektas. Jį Europos vyriausybės puikiai sumanė paspartinti, kad užbaigtų ekonominę Europos architektūrą.
Palyginti išlaidas su nauda, Graikijai skirta suma yra visiškai tinkama. Penktadienį Europa pasirinko teisingą kelią spręsdama krizės problemas.
– Kaip ES prasiskolinusioms šalims gali užkirsti kelią ateityje ramiai gyventi naudojant pagalbai skirtus kreditus užuot toliau taupius?
– Iki šiol problema buvo ne ta, kad kai kurios euro zonos šalys elgėsi neatsakingai. Ispanija ir Airija prieš krizę turėjo netgi valstybės biudžeto perteklių. Pagal ES sutartis, šios šalys darė viską teisingai.
Problema buvo pačios sutartys. Jos neleido rinkai pačiai savęs reguliuoti.
Netvarkinga bankų sistema. Neatsakingai skolinant pinigus buvo žlugdoma Amerikos ir viso pasaulio ekonomika. Dėl to mes turėtumėme koncentruotis į finansų sistemos reformą. Mums reikia daugiau reguliavimo.
– Juk būtent to prasidėjus finansų krizei piliečiai nesulaukia.
– Visiškai teisingai. Finansų sistemos mes net minimaliai nereformavome taip, kaip reikėjo. Užuot tai padarę, bankai tik įtvirtino savo politinę galią.
Viename rašte Jungtinėms Tautoms aš pristačiau būtiniausius dalykus, kuriuos mes neatidėliotinai turime pakeisti. Kreditų reitingų agentūrų galia turi būti sumažinta. Taip pat pasiteisintų ir finansinių sandorių mokestis. Politikai ir akademikai JAV bei Europoje sutaria, kad sistemą reikia reformuoti iš pagrindų. Tačiau bankai turi pernelyg didelę galią.
– Jungtinės Valstijos yra įsiskolinusios 14,3 mlrd. dolerių. Tai yra istorinis rekordas. Ar JAV laukia Graikijos likimas?
– JAV situacija visiškai kitokia. Šalis įsiskolino savo pačios valiuta, kurią centrinis bankas teoriškai gali spausdinti kiek panorėjęs. Taigi svarbu ne tai, ar mes tapsime nemokūs, o kokią kainą mes mokėsime – ar patirsime infliaciją, nuvertėjimą, ar nusilps doleris. Mes visuomet galėsime grąžinti savo skolas. Tik klausimas – kokią vertę tuomet turės doleris?
– Ar ateities kartų laukia pinigų devalvacija?
– Tikėkimės, kad politika pasikeis. Žiūrint iš ekonominės pusės – grįžti prie biudžeto pertekliaus yra pakankamai paprasta. Skolos nėra savaime blogas dalykas. Viskas priklauso nuo to, už ką šalis prasiskolina.
– Kaip konkrečiai turėtų padėti politika?
– Pirmiausia mes turėtume amerikiečiams duoti darbo, nes taip gautume mokesčių pinigų. Antra – anksčiau turtingiesiems taikėme mokesčių lengvatas, kurių sau negalėjome leisti. Tai mes turėtume pakeisti.
Trečia – šimtus milijardų mes išleidome karams, kurie nieko gero neatnešė, ir ginklams, kurie neturėjo jokio poveikio neegzistuojantiems priešams. Jei mes visa tai ištaisytume, kitą dešimtmetį turėtume daugiau nei milijardą dolerių.
Ketvirta – mūsų sveikatos sistema nėra efektyvi, ne taip kaip vokiečių.
Daugelis dalykų, kuriuos reiktų padaryti, yra labai paprasti. Klausimas – kada amerikiečiai atsibus ir supras, kas iš tikrųjų mūsų politikoje vyksta ne taip?
– Šiomis dienomis vis labiau ginčijamasi dėl JAV skolos ribos. Kodėl ši riba apskritai egzistuoja, jei ji vis didinama?
– Iš tiesų skolos riba yra kvailas apribojimas. Ji yra visiškai bereikšmė. Kongresas priima mokesčių ir išlaidų teisės aktus, o skolos yra tiesiog jų skirtumas. Neturėtų būti priimtas atskiras įstatymas. Tiesiog su mokesčiais ir išlaidomis reikia elgtis tinkamai ir atsakingai.
– Keinesianizmo pasekėjai aiškina, kad kriziniu laikotarpiu valstybė turi pinigus išleisti, o pelningu periodu – taupyti. Jūs turėtumėte būti nusivylęs – juk jokia valdžia per visą istoriją neįstengė to pasiekti.
– Tai nėra visiška tiesa. Valdant B.Clintono vyriausybei 1999 ir 2000 metais JAV turėjo biudžeto perteklių. Tuo metu vyriausybėje dirbau ir aš. Mes iš tiesų vadovavomės filosofija, kad per recesiją valstybė turi investuoti, o pelningu laiku – taupyti.
Prieš 11 metų mes turėjome 2 proc. BVP biudžeto perteklių. Žmonės, tokie kaip Alanas Greenspanas, manė, kad mes grąžinsime visą valstybės įsiskolinimą. Republikonai neturėjo iš viso jokios ekonominės filosofijos. Jie leido pinigus tam, kad pastaruosius gautų turtingieji, neatsižvelgdami į ekonomiką ar ateitį. Už tai mūsų ekonomika dabar moka labai didelę kainą.
– Kodėl JAV turtuoliai nemoka beveik jokių mokesčių?
– Jie ne tik nemoka beveik jokių mokesčių, bet ir įsisavino visus ekonominius pastarųjų 12 metų laimėjimus. Daugumai amerikiečių šiandien sekasi blogiau nei prieš 12 metų, iš ekonominio augimo jie negavo jokios naudos.
Dabartinėje politinėje sistemoje turtuoliai gali politiką nusipirkti – aukodami rinkimams, lobizmu ir t.t. Jiems labiau atsiperka investicija į Vašingtoną, nei į realią ekonomiką.