„Iš tikrųjų šitas LLRI tyrimas mane verčia suabejoti objektyvumu. Tai, ką jie sako, kad daugiau kaip pusė žmonių mano, kad sąlygos pablogėjo ar nepagerėjo. Jums pateiksiu kitą formuluotę, tai yra, kad du trečdaliai žmonių mano, kad sąlygos nepablogėjo: 25 proc. žmonių mano, kad jos pagerėjo. LLRI, deja, (...) čia, užuot pateikęs ekspertinį vertinimą ir patarimą, nukrypsta į šūkių žaidimą“, - ketvirtadienio rytą interviu „Žinių radijui“ sakė R. Žylius.
Ūkio ministras pabrėžė nekvestionuojantis LLRI atliktų apklausų, o kvestionuojantis jų interpretaciją.
„Jų nuomone, geriau yra sakyti, kad 25 proc. jų apklaustų ekspertų mano, kad sąlygos pagerėjo, 30 proc. mano, kad nepasikeitė, ir 40 proc. mano, kad pablogėjo. Tai jie sudeda tuos 30 proc. manančių, kad nepasikeitė, ir 40 proc. manančių, kad pablogėjo, ir juos sudeda. Manau, kad tai neteisinga. Iš viso, jeigu esi ekspertas, tų sudėjimų nereikia. Galima tiesiog pasakyti, kad 40 proc. mano, jog pablogėjo, 25 proc. - kad pagerėjo“, - detalizavo ministras.
R. Žylius taip pat siūlė atkreipti dėmesį į Pasaulio banko bei kitus vertinimus, kurie liudija apie Lietuvos ekonomikos pakilimą.
„Ekspertinio vertinimo, kurio laukčiau, yra, užuot pateikus ekspertinę nuomonę ir ją ištrimituoti Lietuvai, paklausti, kodėl ekspertinė nuomonė mažų mažiausiai prieštaringa kitiems vertinimams, kurie remiasi ne vertinimu, o objektyvia metodika“, - sakė ūkio ministras.
ELTA primena, kad Lietuvoje šiais ir kitais metais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs sparčiau, kainos kils greičiau, o nedarbas mažės lėtai. Tokias prognozes pristatė LLRI, liepą atlikęs Lietuvos ekonomikos rodiklių tyrimą.
Pasak LLRI prezidentės Rūtos Vainienės, patikslintos 2011 m. prognozės rodo, kad rezultatai yra geri, ekonomika įsibėgėja, nors ir su kliūtimis. Visi ekonomikos rodikliai gerėja, išskyrus tuos, kurie priklauso nuo valdžios sprendimų - šie rezultatai nedžiugina.
Infliacija šiemet padidės iki 4,5 proc., kitais metais vartotojų kainos augs 4,2 proc., prognozuoja LLRI.
Kainos Lietuvoje auga ne tik dėl prekių ir paslaugų paklausos ar nemažėjančios mokesčių ir reguliavimo naštos, bet ir dėl kylančių pasaulinių išteklių kainų bei nuvertėjančių valiutų (dolerio ir euro). Kainų augimą Lietuvoje lemia valstybės užsienio skolos didėjimas ir ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas. Eksportas šiemet didės ir sieks net 17 proc., importas - 15 proc.