Šiaulių vadovai iki šiol teigė tik viena: skolinimosi riba dar neperžengta. Tiesa kitokia – Finansų ministerijos duomenimis, 2011 metų kovo 31-ąją buvo praskolinta 41,6 procento Šiaulių miesto biudžeto.
Tačiau neužsimenama, kad galimybė naujomis paskolomis kamšyti senas skolas Šiauliams atsirado tik pagudravus – patvirtinus tikrovės neatitinkantį 2011 m. biudžetą.
Tai padarė kadenciją baigiantys šiauliečiai politikai – prieš rinkimus rinkėjams parodė „pagerintus” skaičius.
Skola išaugo dešimteriopai
Tarp didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybių labiausiai išpūstas Šiaulių biudžetas. Tokią išvadą padarė auditoriai, nustatę, kad šiemet suplanuotos 163 mln. litų įplaukos net 35,9 proc. viršija pagal Metodikos įstatymą sudarytą prognozę.
O pagal ją Šiauliai šiemet gali tikėtis raikyti ne didesnį kaip 104,5 mln. litų pyragą. Į jį iš valstybės biudžeto skiriamos dotacijos neįskaičiuotos.
Auditoriai pripažino, kad tikrasis miesto biudžeto pajamų ir skolų santykis jau siekia net 84 procentus – bankroto riba seniai peržengta. Peržengtas ir skolinimosi limitas, juk savivaldybėms leidžiama 40 proc. riba.
Dar 2007-aisiais Šiaulių kupra buvo dešimt kartų mažesnė – vos 17 milijonų litų, o dabar ji kone dešimt kartų didesnė.
Tiesa, oficialūs skaičiai kiek mažesni – apie 130 mln. litų, bet savivaldybės vadovai net ir patys pripažino, kad paskolas stengiamasi užmaskuoti.
„Per kadenciją skolą buvome sumažinę nuo 27 iki 17 mln. litų”, – sakė 2007 m. miesto vairą perdavęs Vytautas Juškus.
Valdžia buvo labai dosni
Kodėl per ketverius pastaruosius metus Šiaulių miestas taip įklimpo?
Neefektyviai ir netgi ne pagal paskirtį naudotos pajamos, visiškai nekontroliuoti finansiniai srautai, nėra ar neveikia sutarčių pasirašymo kontrolės procedūros. Auditorių išvardytos priežastys užėmė 1,5 lapo.
Čia įvardytos ir praėjusios kadencijos politikus išgarsinusios Daušiškių kapinės, kurioms žemės pirkta ir iš mero Genadijaus Mikšio namiškių.
Skolintais 8,8 mln. litų žarstęsi veikėjai nupirko kapinėms žemės daugiau, nei leidžia įstatymas – vietoj 40 įsigyta per 60 hektarų dirvonų. Todėl teismas šį projektą panaikino, o miestas moka palūkanas už pasiskolintus ir skubiai išdalytus pinigus.
Auditoriai atskleidė dar vieną tiesą – buvo parengta triskart pigesnė kapinių alternatyva, bet ji valdžios vyrų nesudomino.
Liepė veržtis diržus
Finansininkai įspėjo politikus ir apie pasekmes. Baiminamasi, kad į dirbtinai išpūstą Šiaulių biudžetą dėmesį atkreips ir sankcijų imsis Finansų ministerija. Užsimenama ir apie grėsmę investiciniams projektams.
Baiminamasi, kad neįstrigtų termofikacinės elektrinės statybos, nes miesto biudžetinių įstaigų skolos šią elektrinę statančiai „Šiaulių energijos” įmonei jau siekia 19 mln. litų.
Vien palūkanoms per 2010 m. ir 2011 m. pirmąjį ketvirtį išleista per 0,8 mln. litų.
Miesto biudžetinėms įstaigoms savivaldybės vadovai jau liepė apsikarpyti šių metų biudžetą dešimtadaliu. Tiesa, prieš tai buvo padidinti valdininkų atlyginimai.