Braškių gatvė Kaune nežada jokios intrigos – vienas šalia kito čia sugrūsti nenusakomos architektūros, jeigu tai galima pavadinti architektūra, namai. Vieni jau apšiurę, kiti – nebaigti statyti.
Priešais netikėtai išnyra surūdijęs metalinis konteineris, kuris atrodo lyg nusileidęs čia iš kitos planetos. Durys, garažo vartai dar neįtikina, kad tai galėtų būti gyvenamasis namas, ir visiškai sunku įsivaizduoti, ką nuo pašalinių akių slepia belangės metalinės sienos.
Pašaliečiams tiek ir užteks – su ironija papasakoti kaimynui apie konteinerį Braškių gatvėje. Tačiau jie nematė, kas yra viduje. Nes tai skirta tik namo šeimininkams.
Kaimynai nesidairo
Pastato vaizdas iš paukščio skrydžio ar vidinio kiemo atima žadą – iš serijos „aš taip nesugalvočiau”. Ne kiekvienas architektas pasiūlytų tokį sprendimą unikaliai vietai.
Kartu supranti – ko gero, tai geriausia, ką buvo galima padaryti šiaip jau ne pačiame parankiausiame sklype.
Sklypas yra nedidelis, gerokai nuožulnus.
Aplink stūksantys namai išvis nekelia gerų emocijų, tačiau nuo kalno atsiveria nuostabi panorama į Neries upę ir prie jos išsidėsčiusį miestą.
Architektas šiai vietai suprojektavo U formos namą – išorinės jo sienos yra kone aklinos – nei aplinkinių namų gyventojams nėra reikalo stebėti šio namo šeimininkų gyvenimo, nei namo šeimininkams dairytis į apsileidusius kaimynus.
Užtat visas raidės U formos pastato vidus – vienas didelis langas. Pro jį iš vaikų kambario ar miegamojo gali matyti svetainę, o iš svetainės – įspūdingą miesto panoramą, kuri tarsi būtų sukurta šio namo gyventojams.
Kiemas – namo dalis
Pastato architektas Gintautas Natkevičius, projektą kūręs kartu su Mantu Mickevičiumi, aiškino, kad idėją diktavo sklypo forma ir apylinkės.
„Norėjosi išsaugoti gyventojų privatumą ir kartu atverti įspūdingą miesto panoramą. Norėdami nufotografuoti pastatą iš kiemo pusės neradome namo, pro kurio langus būtų patogu į jį žiūrėti. Be to, aplinkiniai pastatai ne patys gražiausi, kad norėtum juos matyti.
Pastato forma sukuria jaukų vidinį kiemą, kuris tarsi tampa namo dalimi, ypač vasarą, kai atidaromos durys į terasą.
Sukuriamas vizualinis ryšys tarp visų patalpų – name nuolat vyksta bendravimas”, – aiškino G.Natkevičius.
Anot jo, tokie užsakovai tiesiog verti architektūros ambasadorių vardo.
Su namo šeimininku Ernestu architektas bendradarbiauja jau seniai – jis iki šiol gyveno G.Natkevičiaus kurtame bute, jo biuras yra šio architekto projektuotame pastate.
Būstas – funkcionalus
Kaunietis Ernestas taip pat liko patenkintas šiuo architekto darbu.
„Iš pradžių atrodė, kad čia pasistatysime tradicinės architektūros pastatą, bet G.Natkevičius pasiūlė neįprastą variantą, kuris pasirodė itin tinkamas šiai vietai.
Smagiausia, kad dėl grožio netenka aukoti praktiškumo ir funkcionalumo. Netradicinis namas yra patogus gyventi.
Vadiname jį tinginių namu, nes surūdijusio metalo sienų apdailai nereikia jokios priežiūros, kaip ir nedideliam uždaram kiemui – kuo jis mažesnis, tuo mažiau rūpesčių.
Jeigu nori gamtos – važiuoji į sodybą, o čia yra miestas”, – pasakojo namo savininkas Ernestas, čia įsikūręs su žmona, dviem vaikais, šunimi ir papūga.
Ernestas su šeima iki šiol buvo įsikūręs erdviame bute, tačiau ten ėmė stigti vietos. Vyras su sūnumi mėgsta pasikrapštyti prie technikos, tad tam reikia erdvaus garažo.
O žmona pamišusi dėl augalų. Jiems bute taip pat ėmė stigti vietos, tad šeimai pribrendo reikalas turėti būstą su erdviu garažu ir žiemos sodu, kuriame įspūdingiausiai atrodo kone 3 metrų aukščio alyvmedis.
Išvydę naują kauniečių būstą labiausiai nustemba svečiai.
Iš pradžių, dar neužėję į vidų, jie skuba reikšti užuojautos ir klausia, ar namas ne per mažas keturių asmenų šeimai, ar viduje netrūksta šviesos – juk nesimato langų.
Tačiau įžengę į vidų greitai pakeičia savo nuomonę – pasirodo, vieno aukšto namas ir erdvus, ir šviesus.
Sienas puošia meno kūriniai
Namo interjeras irgi netradicinis. Turbūt kambarių sienų apdailai neužteko pinigų – pamatytų pašalietis.
O gal sienas turi puošti ne prabangūs tapetai, o meno kūriniai – paveikslai?
Kambarių sienos iš plytų – nenutinkuotos, tik baltai nudažytos. Lubos sukaltos iš medinių lentų ir nudažytos.
Savininkai sąmoningai nesistengė idealiai nušlifuoti medinių lubų – lentos kai kur nesutampa, bet kaip tik tai suteikia jaukumo ir gyvumo.
„Ar verta leisti pinigus brangiems tapetams? Namus turi puošti meno kūriniai.
Apskritai visų gerų kūrinių, ar tai būtų dizainerių baldai, ar paveikslai, grožis atsiskleidžia neutralioje, paprastoje aplinkoje”, – įsitikinęs Ernestas.
Įspūdingiausia namo vieta – žiemos sodas stiklinėmis lubomis. Į jį galima patekti ir iš vonios, ir iš kambario, ir iš terasos. Ko gero, šeimininkai nesivaržytų čia vaikščioti nuogi. Dėl vienintelio krėslo žiemos sode namiškiai nuolat pešasi.
Turbūt malonu įsitaisyti brandaus alyvmedžio paunksnėje.