Skaitytų knygų prekybos verslą už keliolikos tūkstančių litų santaupas sukūrusios 35-erių panevėžietės Jurgos Silantjevos knygynėlyje pirkėjų nestinga.
Kaip naujų, taip ir senų knygų parduotuvėse lankytojų srautas priklauso nuo sezono. Vasarą knygų skuba nusipirkti ilsėtis vykstantys lietuviai.
Palyginti su praėjusiais metais, pastaraisiais mėnesiais parduodama per 20 proc. daugiau knygų nei prieš metus.
Pirkti skatina taškų sistema
Panevėžietė J.Silantjeva skatina ne tik atnešti ir parduoti savo perskaitytą knygą, bet ką nors ir pačiam nusipirkti.
Už atneštą parduoti knygą galima gauti nuo 1 iki 5 litų grynaisiais. Be to, į asmeninę žmogaus sąskaitą įbyra iki 10 taškų, kuriais galima apmokėti pusę knygyne perkamos knygos kainos.
Klientas gauna taškų kortelę. Joje įrašomas turimų taškų kiekis ir patvirtinamas knygyno antspaudu. Taškai galioja vienus metus. Šią sistemą panevėžietė nusižiūrėjo nuo vilniečių kolegų.
Knygynėlio lentynose galima rasti nemažai neseniai išleistų knygų. Tiesa, jos kainuoja beveik perpus pigiau, nei naujos, parduodamos didžiuosiuose knygynuose.
Taip pat yra ir prieš kelis dešimtmečius išleistos literatūros. Dažniausiai tai mūsų šalies ir užsienio klasikos kūriniai.
J.Silantjeva mielai superka saviugdos, psichologines, istorines knygas. Jos – paklausios.
Atskira lentyna skirta meno albumams. Solidžios, prabangiai išleistos knygos kainuoja gerokai pigiau nei tokios pat, esančios knygynų lentynose.
Nesuperka pigių meilės romanų
„Neperku senų, apdulkėjusių ir pelių išmatomis aplipusių knygų. Taip pat nepriimu vienadienių meilės romanų. Tokias knygas atnešusius žmones siunčiu pas moteris, kurios tokia literatūra prekiauja turguje”, – aiškino J.Silantjeva.
Verslininkė tvirtino, kad jai knygų atnešantys žmonės naujuoju knygynėliu džiaugiasi.
Daugelis sako galintys apvalyti savo bibliotekas – kitiems perleisti jiems nereikalingą literatūrą.
Yra tokių, kurie atneša labai vertingų egzempliorių. Vienas panevėžietis nuolat ateina su vertingomis knygomis, pažymėtomis ekslibrisais.
„Suprantu, kad jam pritrūksta kelių litų alaus bokalui, tuomet jis tuština savo kadaise surinktą biblioteką. Bet juk ne man auklėti suaugusį žmogų”, – kalbėjo verslininkė.
Ji įsitikinusi, kad ir šiais televizijos, interneto laikais liko nemažai žmonių, kurie skaito knygas. Kartais į knygyną užsuka panevėžiečiai, ieškantys kokios nors konkrečios knygos.
Jei tokios tuo metu nėra, J.Silantjeva į specialų sąsiuvinį užsirašo būsimo pirkėjo telefoną. Vos tik sulaukusi tokios knygos, ji skambina ir kviečia užsukti.
Įgyvendino seną svajonę
Anksčiau buhaltere bendrovėje „Ekranas” dirbusi moteris sako dabar dirbanti tokį darbą, apie kokį visada svajojo.
Kartą ją knygynėlyje prie prekystalio pamatęs pažįstamas nusistebėjo: „Ką tu čia veiki?”
„Įgyvendinu savo svajonę”, – atsakė moteris.
Verslininkė planuoja suburti knygų klubą. Jo nariai galėtų diskutuoti apie perskaitytą knygą, rinktis į filmų, sukurtų pagal knygas, peržiūras.
Po kineskopų gamyklos bankroto J.Silantjeva išėjo motinystės atostogų. Namie paauginusi vaikelį, panevėžietė nusprendė imtis verslo.
Neišsigandusi sunkmečio, praėjusių metų žiemą ji drąsiai išsinuomojo pačiame miesto centre esančias patalpas.
Anksčiau šioje vietoje buvo prekiaujama megztais drabužiais, bet parduotuvė tapo nuostolinga ir buvo uždaryta.
Verslui paaukojo santaupas
Nedidelių patalpų nuomos kaina – 1000 litų per mėnesį. Prasidėjus šildymo sezonui tenka pakloti kur kas didesnę sumą.
„Įrengdama knygynėlį paaukojau visas savo santaupas – keliolika tūkstančių litų”, – atvirai pasakojo J.Silantjeva.
Moteris pasirinko individualios veiklos pažymėjimą. Daugelis pažįstamų ją baugino, kad naujai iškepta verslininkė pasiklys būtinų pildyti dokumentų gausoje.
„Dirbdama buhaltere „Ekrane” tvarkiau popierius tūkstančiui darbuotojų. Todėl net neabejojau, kad sugebėsiu pati tvarkyti ir savo verslo dokumentus”, – sakė panevėžietė.
Ar verslas pateisina lūkesčius? Ar prekyba perskaitytomis knygomis rado savo nišą?
„Pavasarį gyvenau su šypsena. Vasarą pajutau pirkėjų stygių. Rudens ir žiemos vėl laukiu šypsodamasi”, – atsako verslininkė.
Pirkėjų srautas svyruoja
Kad pirkėjų srautas priklauso nuo sezono, patvirtino ir Vilniuje jau pusantrų metų veikiančios perskaitytų knygų parduotuvės „Mint Vinetu” atstovas Jonas Valonis.
„Justi stiprios bangos – tai pakyla, tai atslūgsta. Gerokai pagausėja pirkėjų, kai po vasaros atostogų grįžta studentai, kai prasideda atostogos moksleiviams – jie atskuba su knygų, kurias turi perskaityti per vasarą, sąrašu.
Ateina pirkėjų, besirengiančių poilsiauti, – nori įsigyti knygą atostogoms. Arba įrudenėjus – tuomet irgi sustiprėja trauka skaityti”, – pasakojo J.Valonis.
Pasak jo, dažnam knygyno klientui labiau norisi rankose laikyti ne naujai išleistą knygą, o tą, kurią kadaise matė tėvų namų lentynoje.
Ir nusipirkti, ir parduoti
Į „Mint Vinetu” daugiausia ateina 18–25 metų jaunuolių, dažniau moterys negu vyrai. Jų tikslas – ne tik įsigyti knygą, bet ir knygyno lentynas papildyti savo jau perskaitytomis.
„Žmonės atneša knygų ir iš rūsio, ir tokių, kurias vos prieš savaitę pirko įprastame knygyne. Štai tokią, beveik naują, tarkim, kainavusią 30–35 litus, vėliau parduodame už 15 litų.
O senų, kurios nebeleidžiamos, kainas nustatome orientuodamiesi į vidutinę kainą”, – aiškino J.Valonis.
Visada paklausios Lewiso Carrollo „Alisa Stebuklų šalyje”, Antoine’o de Saint-Exupery „Mažasis princas”, taip pat Albert’o Camus, Franzo Kafkos, Victoro Hugo knygos.
Dažno ranka tiesiasi ir į George’o Orwello, Kurto Vonneguto, Paulo Coelho knygas. Ir, žinoma, į Joanne K.Rowling „Harį Poterį”.
Tai didėja, tai mažėja
* Atsižvelgiant į mėnesį, svyruoja ir naujų knygų prekyba. Didžiausią apyvartą šiemet knygų pardavėjai pasiekė kovą – 6,5 mln. litų. Tai 28 proc. daugiau nei praėjusių metų tą patį mėnesį.
* Mažiausia apyvarta buvo balandį – apie 5 mln. litų.
* Prasidėjusi vasara vėl įkvėpė skaityti – specializuotose parduotuvėse parduota knygų už 5,5 mln. litų. Palyginti su 2010 metų birželiu, apyvarta augo 21,2 proc.
Šaltinis: Statistikos departamentas