Tarp tokių - Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška,
Edukologijos (buvusio Vilniaus pedagoginio) universiteto rektorius
Algirdas Gaižutis, Klaipėdos universiteto rektorius Valdas Žulkus,
Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, iki metų pabaigos visiems
universitetams ir kolegijoms turėtų pradėti vadovauti pagal naują
tvarką išrinkti rektoriai. Pagal ją rektorių renka nebe
universiteto Senatas, o išorinė universiteto Taryba, sudaryta iš
švietimo ir mokslo ministro bei akademinės bendruomenės paskirtų
narių.
„Keistoki dalykai. Formaliai žiūrint susidaro teisinė
aklavietė, nes turime darbo sutartis. Tas pats ir su prorektoriais,
kurių kadencijos sutampa su rektorių. Jeigu kas nors nuspręs
bylinėtis, universitetai turės sumokėti nemažus pinigus, o paskui
Valstybės kontrolė sakys, kad mes negerai panaudojome pinigus“, -
BNS sakė V.Žulkus.
Pasak Rektorių konferencijos pirmininko, Vilniaus Gedimino
technikos universiteto rektoriaus Romualdo Ginevičiaus, kadencijų
nespėjančių baigti rektorių klausimas tebėra atviras. Jis
pabrėžė, kad Mokslo ir studijų įstatymas leidžia pusmečiui
pratęsti rektorių kadenciją ir svartė, kad to kai kuriuose
universitetuose, neskubančiuose skelbti rektorių rinkimų, gali
prireikti.
„Yra tokių rektorių, kurie neišbus kadencijos, ir čia yra
labai neaiškus klausimas. Kaip suprantu, tas klausimas tebėra
atviras“, - svartė jis.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius savo ruožtu
pareiškė, kad įstatymų prieštaravimų nėra ir kad rektoriai
turės būti atleisti anksčiau laiko.
„Mes klaususiems universitetams jau esame atsakę. Mūsų
vertinimu, įstatymų kolizijos čia nėra, yra veikiau, mano
supratimu, noras vilkinti kai kuriose aukštosiose mokyklose
pertvarkas, kurios su aukštojo mokslo reforma prasidėjo ir yra
būtinos pačioms aukštosioms mokykloms“, - BNS sakė
G.Steponavičius.
Jis neatmetė, kad anksčiau nei baigiasi jų kadencija
pakeistiems rektoriams galėtų priklausyti kompensacijos.
„Teisėti lūkesčiai terminuotos sutarties atveju yra apibrėžti
įstatymais, ir, mano supratimu, jie leidžia išrinkus naują vadovą
spręsti buvusio vadovo kompensacinius klausimus. Tai galėtų būti
mėnesio, dviejų ar kito laikotarpio proto ribose išmokėjimai, kaip
tai yra buvę kai kuriais atvejais su jau pasikeitusiais vadovais“, -
aiškino ministras.
Jis pabrėžė, kad „neatleistinas spekuliavimas yra teigti, kad
priklausytų išmokos už visą nebaigtą kadenciją“.
„Tai yra susitarimas tarp darbdavio, šiuo atveju universiteto
tarybos, ir buvusio darbuotojo. Automatiškai neišplaukia, kad
kompensacija priklauso“, - teigė ministras.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, turi būti patvirtinti nauji
visų valstybinių aukštųjų mokyklų statutai, tuomet formuojamos
visuomeninės tarybos ir skelbiami rektoriaus rinkimai.
Iki 2011 metų gruodžio 31 dienos mokyklos privalo būti
pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas.
Taip pat numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinkti ar
sudaryti valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organai savo
pareigas atlieka iki sudarymo metu nustatytos kadencijos pabaigos, bet
ne ilgiau kaip iki valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkymo į
viešąją įstaigą.
Pagal naująją tvarką rektorius jau išsirinko M.Romerio, Kauno
Vytauto Didžiojo, Sveikatos mokslų, Kauno technologijos, Žemės
ūkio universitetai.