Kai viename dirbamosios žemės aukcione Ajovos valstijoje atėjo metas skelbti savo kainą už 63 hektarus, apie penkiasdešimt fermerių nekėlė kainos iš pagarbos vietos ūkininkui, kuris du dešimtmečius nuomojosi parduodamą žemės plotą, o dabar troško jį įsigyti.
Tačiau jo pasiūlytą 1,1 milijono dolerių sumą staiga pranoko ta, kurią sušuko turtingas draudimo kompanijos vadovas iš Kalifornijos.
Pasaulyje kylant maisto kainoms, dirbamosios žemės pirkimo karštinė įsuko net tuos žmones, kurie niekada į juodžemį nebuvo suleidę rankų.
„Vietiniai pyko, bet ką tu gali padaryti?” – naujienų agentūrai AP sakė aukciono rengėjas Jeffrey Obrechtas.
Jis ramino ūkininkus, kad po kelerių metų naujieji investuotojai storomis kišenėmis ras kitą pelno gyslą ir parduos žemę tiems, kurie ją dirba.
Už hektarą – 20 tūkst. dolerių
Tačiau kol kas investuotojų į dirbamąją žemę tik daugėja. Pavyzdžiui, Ajovoje net ketvirtadalis pirkėjų yra ne ūkininkai, o investuotojai.
Per šešerius metus dirbamosios žemės vertė Ajovoje padvigubėjo. Nebraskoje ir Kanzase ji išaugo 50 proc.
„Niekada nemaniau, kad kainos bus tokios didžiulės”, – pečiais trūkčiojo 73 metų Robertas Huberis.
Jis pardavė savo 202 hektarų ūkį Indianoje, kuriame augino kukurūzus ir sojų pupeles, už 3,8 mln. dolerių – tai yra beveik 20 tūkst. dolerių už vieną hektarą. Prieš dešimtmetį amerikietis mokėjo net triskart mažiau.
Žmonės dabar gali įpirkti daugiau, nes JAV bankai siūlo itin palankias paskolų palūkanas.
Kukurūzų kainą didina etanolis
„Kol ekonomika netvirta, žmonės ieško saugumo, o žemė yra viena stabiliausių nuosavybės formų”, – laikraščiui „Southeast Missourian” sakė ūkininkas Randy Brazelis.
Misūrio valstijoje jis turi 566 hektarus žemės, o ūkininkavimas jam įskiepytas protėvių – penkios šeimos kartos vertėsi iš žemės ūkio.
Bet R.Brazeliui konkurenciją sudaro tokie kaip Bradenas Janowski.
Pastarasis – išvaizdus 33 metų jaunuolis, dirbantis šiuolaikinių technologijų kompanijoje.
Jis nelabai išmano, kaip sėti ir nuimti derlių, bet kai praėjusią vasarą Mičigane aukcione buvo parduodami 174 hektarai žemės, B.Janowski pasiūlė vietiniams ūkininkams neįkandamą kainą – 4 mln. dolerių.
Jis nedvejoja, ar laimėjo, mat per metus ten auginamų kukurūzų kaina išaugo dvigubai.
Toks šuolis paaiškinamas paprastai – daug kukurūzų sunaudojama etanoliui gaminti – iš jo gaminamas biokuras, be to, etanolį subsiduoja valstybė.
Kaip teigia JAV žemės ūkio departamentas, net 40 proc. kukurūzų derliaus šiemet iškeliaus į gamyklas, gaminančias etanolį.
Amerikiečiai per metus iš kukurūzų pagamina daugiau nei 13 milijardų galonų kuro.
Sunku nustatyti vertę
Tačiau pasaulyje kyla ne tik kukurūzų kainos.
Per metus medvilnė pabrango 54 proc., sojų pupelės – 38 proc., o kviečiai – 23 proc.
„Dirbamąja žeme prekiauju nuo 1973-iųjų, bet tik pastaruosius dvejus metus matau, kad auga visų produktų kainos”, – patirtimi dalijosi žemės pardavimo brokeris Kenas Cantrellas.
Jo rankose – ilgas galimų pirkėjų, nusitaikiusių į fermas Misūrio pietuose, sąrašas. Tarp jų yra pirkėjų ir iš kitų JAV regionų, todėl didžiausia bėda yra ne didelės žemės kainos, o didesnė paklausa nei pasiūla.
K.Cantrellas pasakojo, kad neseniai viename aukcione pirkėjas už hektarą sumokėjo 2000 dolerių daugiau, nei tikėjosi pardavėjas.
„Net nebežinau, kokias siūlyti pradines kainas”, – negalėjo patikėti amerikietis.
Gresia kainų burbulo sprogimas?
Amerikoje jau kalbama apie besipučiantį dirbamosios žemės kainos burbulą, kuris gali sprogti taip pat, kaip prieš keletą metų nutiko būsto rinkai.
Kadangi ūkininkai vis dažniau stengiasi auginti tai, kas pelningiausia, produktų kainos gali kristi. O drauge kristų ir žemės vertė.
Užteko vyriausybės pranešimo, kad per 70 metų tik kartą JAV buvo pasodinta tiek kukurūzų pasėlių kiek šiemet, ir per dvi dienas kukurūzų kainos krito 8 proc.
Be to, JAV valdžiai nesutariant dėl milžiniškos valstybės skolos problemų neaišku ir dėl valstybės subsidijų žemės ūkiui.
Raško didelį pelną
Bankai taip pat gali pakelti paskolų palūkanas, o tai sumažintų pelno maržą.
Vis dėlto kol kas tai nemalšina dirbamosios žemės karštinės Amerikoje – tiek tarp investuotojų, tiek tarp ūkininkų.
„Vis dažniau ir daugiau žemės pageidauja investicijų fondai, tačiau žemės vertę geriau negu bet kas kitas išmano tik vietiniai ūkininkai.
Tiems, kurie tuo užsiima jau seniai, nereikia investuoti į naują įrangą, todėl laikantis dabartinėms produktų kainoms jie gali nuraškyti pasakišką pelną”, – leidiniui „Western Farm Press” teigė aukcionų rengėjas Murray Wise’as.
Lietuvoje laukia kainos augimo
Lietuvoje dirbamosios žemės plotai – taip pat gardus kąsnis tiek ūkininkams, tiek investuotojams.
Šiuo metu vidutinė tokios žemės hektaro kaina sukasi apie 3–3,5 tūkst. litų. Iki krizės hektaras atsieidavo dvigubai daugiau, neretai jo kaina pasiekdavo net 10 tūkst. litų.
„Noriu pabrėžti, kad hektaro kainai labai svarbu, kokio dydžio plotas parduodamas. Kuo jis didesnis, tuo hektaro kaina aukštesnė. Šioje srityje yra atvirkščiai nei būsto rinkoje”, – kalbėjo nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus” generalinio direktoriaus pavaduotojas nekilnojamajam turtui Remigijus Pleteras.
Dirbamosios žemės kainą lemia ne tik plotas, bet ir jos našumo balas bei vieta. Derlingiausios žemės plotai Lietuvoje plyti apie Pakruojį ir Pasvalį. Nepatraukliausi pirkėjams – Dzūkijos plotai.
Nors kaina Lietuvoje kol kas sąlygiškai žema, R.Pleteras neabejoja, kad netrukus ji spėriai šaus į viršų. Į dirbamąją žemę noriai tiesiasi tiek ūkininkų, tiek investuotojų rankos.
„Tai labai gera investicija. Lenkijoje tokia pat žemė kainuoja 2 kartus, Čekijoje – 3–4 kartus, o Danijoje – net 6–8 kartus brangiau. Akivaizdu, kad kaina Lietuvoje, pasaulyje brangstant maisto produktams, taip pat stiebsis Europos link”, – sakė R.Pleteras.