Mugės prekybininkai galėjo pasiūlyti labai įvairių prekių – nuo meduolių, riestainių, sūrių, lašinių iki drabužių, molinių dirbinių, kosmetikos, nebrangių masinės gamybos papuošalų ar rankomis megztų žieminių kojinių ir kepurių.
Tačiau uostamiesčio šventėje akis nekliuvo nei už švyturio statulėlių, nei burlaivių modelių. Jūros bangų išmesto gintaro taip pat nebuvo daug. Kai kur šmėstelėjo baltos jūrų kapitonų kepurės, tačiau jomis prekiaujantys sakė, kad Jūros šventės svečiams penkiolikos litų mokestis už suvenyrinę kepurę – per didelis.
Jūros šventės metu buvo puikiai perkami spraginti kukurūzai, cukrinė vata, alus, šašlykai, kepta duona, lašinių paltys. Stebėtina, tačiau buvo šluojama net dešra iš strutienos. Jūrinio miesto akcentas – rūkyta žuvis. Tačiau šventėje vaikštantys žmonės sakė, kad rūkytos žuvies prekystalių norėtųsi daugiau: „Vis dėlto jūros šventė, norisi ne tik žuvies, bet ir gintaro dirbinių daugiau“.
Rūkyta žuvimi prekiaujanti kompanija „Norvelita“ konkurentų spaudimo nejautė. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai žuvį graibstė nesustodami. Tik penktadienį nebuvo daug pirkėjų: „Žmonėms buvo darbo diena, todėl suprantama. Tačiau šeštadienis – nepaprastai sėkminga diena. Žmonės žuvį pirko prie alaus“.
Pusantro tūkstančio už prekiavimo vietą sumokėjusi įmonė negailėjo piktų žodžių šventės organizatoriams: „Organizacijos – nulis. Kur matyta, kad prekiautojai turėtų pirkti vietas per bilietai.lt? Turėjome nakvoti Klaipėdoje ir iš ryto skubėti į savo nusipirktą vietą – nežinia, ar kas nors kitas per klaidą neįsigijo tos pačios vietos. Erzino tokie nesusipratimai“.
Natūraliais varškės sūriais prekiaujantys broliai iš Šiaulių pasakojo, kad tokiose mugėse visada neblogai sekasi: „Turime išsipirkę dvi vietas mugėje. Viena kainuoja 700 litų, tačiau mums iš dalies yra kompensuojamas šis mokestis, nes sūrių gamyba priskiriama prie tautinio paveldo. Tačiau kainuoja viskas – nakvynė, kelionė, maistas. Išlaidų turime daug“.
„Sūriu su visa smetona“ prekiaujantys šiauliečiai sakė net nežinantys, kiek sūrių atsivežė: „Kiek keturiolika karvių davė pieno, tiek sūrių ir pagaminome“.
Puikiai šventės metu sekėsi ir alaus gamintojams. Dvidešimt metų alų gaminantis Arūnas Udra su sūnumi šventei atsivežė dešimt statinaičių naminio alaus – penkis šimtus litrų. Iš Pakruojo atvykęs vyras pasakojo, kad alus perkamas visada – tik vasarą prekyba išsikelia į lauką, o žiemą lietuviai alų gurkšnoja baruose.
„Mes prekiaujame ir gira. Galiu pasakyti, kad abiejų gėrimų nuperkama vienodai. Reiškia, nesame visiškų girtuoklių tauta. Gerai sekasi prekyba, tik vakarais netoli prasideda muštynės, be to – didelė konkurencija. Tiesa, prie nemažų kelionės išlaidų prisidės ir šiandien ryte pavogtas vežimėlis“, – pasakojo aludaris.
Policijos pranešimus, kad Jūros šventėje apstu vagių, patvirtina ir prekiautojai. Brangias kailines kepures parduodantis Vytas sakė, kad kepurės ilgapirščius ypač masina – jos nuo prekystalio dingdavo kasdien.
„Ateina organizuoti vagys. Dažniausiai jie būna trise – moteris, vyras ir mažas vaikas. Tėvai pradeda vaikui vieną po kitos matuoti kailines kepures. Žinoma, nė vienos neišsirenka. Šalia šių veikėjų sukasi dar keletas suaugusių vyrų, kurie taip pat nesustodami matuojasi kepures – prašo vienos, antros. Net nespėji sužiūrėti, kai dingsta“, – pasakojo Vytas.
Prekybininkas prasitarė, kad nepaisant vagių ir konkurencijos, jo šimtais kainuojančios kepurės per Jūros šventę - labai perkama prekė.
„Geriausias buvo šeštadienis. Sekmadienis ir penktadienis - kiek prastesni, bet žmonės plaukia nesustodami. Man Jūros šventė tikrai atsipirks. Tiesa, mano pirkėjai dažniausiai yra iš Rusijos. Juk Maskvoje šios kepurės kainuoja bent tris kartus brangiau“, – pastebėjo prekiautojas.
Prastai Jūros šventėje sekėsi latviams. Keptas bulvių spirales parduodantys latviai negalėjo džiaugtis pirkėjų antplūdžiu. Prekiautojai svarstė, kad tai galėjo būti dėl kalbos barjero. Tačiau prie bulvinių skanėstų priėję pirkėjai buvo taiklesni – viena latvių kepta bulvė kainavo penkis litus.