Betoninis monstras Kaune, Karaliaus Mindaugo prospekte ant Nemuno kranto, darko miestą jau du dešimtmečius. Bet pūlinys pratrūko dabar, kai mažiau nei po mėnesio į miestą plūstelės krepšinio aistruoliai iš visos Europos.
Sklando anekdotas
Keliaudami į dar dažais kvepiančią Kauno „Žalgirio” areną pirmajame plane miesto svečiai matys milžinišką pastatą vaiduoklį.
Greičiausiai tinkamai nepridengtą ir nukabinėtą reklamomis. Tai – didelis smūgis miesto įvaizdžiui.
„Kaune sklando toks anekdotas: pasamdykime šimtą bedarbių, įleiskime į šį pastatą, tegu apsimeta statybininkais ir vaizduoja, kad dirba.
Svečiai pamanys, kad miestas klesti – vyksta statybos”, – humoro jausmo neprarado Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Miladauskas.
Nieko negali padaryti
Kauno miesto vadovai jau seniai susizgribo, kad ką nors reikia daryti.
Posėdžiai, pasitarimai, derybos su pastato savininkais baigėsi tuo, kad miesto valdžia buvo priversta kapituliuoti ir dabar gali tik mėginti tartis, kad ant pastato neatsirastų atsitiktinių reklamų, o čia plotus išsipirktų krepšinio čempionato rėmėjai.
Europos krepšinio čempionato rengėjai griežtai reglamentuoja, kad sporto arenų prieigose nebūtų reklamų, kurios pažeistų čempionato rėmėjų interesus.
Dėl to gali tekti pridengti net kai kurių arenų pavadinimus. Ir tuo įpareigotos pasirūpinti miestų savivaldybės.
„Matėme Kauno vadovų pastangas užtikrinti, kad arenos prieigose nebūtų pažeidimų. Labiausiai norėčiau, kad tame pastate įsikurtų viešbutis arba ant sienų būtų pristatoma Kauno įvaizdžio reklama, bet yra kaip yra.
Miesto vadovai mus patikino, kad ant pastato nebus alkoholio reklamos, o ten reklaminius plotus išsipirkusios bendrovės bus susijusios su Europos krepšinio čempionatu.
Kadangi tokį pažadą turime, nenoriu svarstyti, kas būtų, jei būtų kitaip”, – sakė „EuroBasket 2011” organizacinio komiteto vadovas Mindaugas Špokas.
Tačiau šis pastatas yra privati nuosavybė. Jį valdo ant bankroto slenksčio atsidūrusi įmonė Kauno verslo rūmai.
Didžioji dalis šios įmonės akcijų per kitas bendroves priklauso skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Gintarui Kviliūnui.
Nors prieš kelerius metus pastato šeimininkai turėjo planų investuoti čia šimtus milijonų litų, buvo suradę investuotojų, planai žlugo.
Kaina pasirodė per didelė
Kauno įvaizdis kainuoja 200–300 tūkstančių litų. Miesto savivaldybei tai pasirodė per dideli pinigai.
„Vičiūnų grupė” kartu su „DnB Nord” banku buvo parengusi projektą, kaip pridengti Kauno gėda tapusį pastatą. Dalį didžiulio fasado turėjo papuošti įspūdingo dydžio Lietuvos rinktinės krepšininkų nuotraukos su „EuroBasket 2011” atributika ir ore pakibęs milžiniškas krepšinio kamuolys.
Šiam projektui bankas ir verslininkai kartu buvo numatę skirti 150 tūkstančių litų.
„Esame ištikimi Lietuvos krepšinio rėmėjai. Tai būtų socialinis projektas.
Parengėme koncepciją, įvertinome išlaidas. Banko ir mūsų bendrovės valdybos priėmė sprendimus, kad skirs lėšų.
Liko tik rasti bendrą kalbą su pastato savininkais. Deja, jie už tai, kad galėtume pridengti jų baisias sienas, paprašė 90 tūkst. litų. Tiek skirti negalėjome.
Dabar galiu pasakyti, kad projektas nebus įgyvendintas, nes jis gana sudėtingas. Neužtektų laiko”, – kalbėjo „Vičiūnų” įmonių grupės valdybos pirmininas ir Kauno miesto tarybos narys Visvaldas Matijošaitis.
„Respublikos” pastato sienos yra išnuomotos vienai reklamos agentūrai. Ji pastato fasadą yra suskirsčiusi į reklamos plotus, kuriuos nuomoja užsakovams.
„Derėjomės su reklamos agentūra, kad sienos būtų uždengtos ir pastatas nekristų į akis. Tačiau agentūra paprašė ketverius metus atleisti nuo rinkliavos už jos valdomus reklaminius stendus Kauno mieste.
Vertinant praėjusių metų finansinius rodiklius miestas per 4 metus dėl to negautų 200 tūkstančių litų, o pagal šiuos metus – dar daugiau. Negalime sau to leisti”, – tvirtino R.Miladauskas.
Atrodys dar blogiau
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas pripažino, jog reklamos turi būti derinamos su miesto savivaldybe, todėl yra teorinė galimybė kontroliuoti, kad čia neatsirastų, pavyzdžiui, alkoholio reklamos.
Jo žiniomis, kai kurios reklaminius plotus ant statinio išsipirkusios bendrovės yra ir „EuroBasket 2011” rėmėjos, tačiau visas pastatas nebus uždengtas.
„Mano nuomone, bus dar blogiau, jei pastatas taps reklamos stulpu.
Geriau jau jis būtų likęs išvis nepridengtas. Man, kauniečiui, tikrai gėda. Bet dėl to krepšinio čempionatas nebus blogesnis.
Svarbiausia – lietuvių pergalės, tuomet visi greičiausiai pamirš visus pastatus vaiduoklius”, – vylėsi R.Miladauskas.
Savivaldybė išsiuntė raginimą pastato savininkui pridengti pastato fasadą, bet tai tik raginimas. Vienintelis dalykas, dėl kurio būtų galima bausti šeimininkus, – apleista statybvietė. Tačiau ji pagal reikalavimus aptverta tvora, į teritoriją patekti negalima, o ir bauda siektų 500 litų.
„Išsiunčiau Seimui pasiūlymą, kad nebaigtų statyti objektų savininkai nekilnojamojo turto mokesčio nemokėtų tik tam tikrą laiką, pavyzdžiui, 5 metus. Pats esu verslininkas ir suprantu, kad būna krizių, ne visada pavyksta iš karto įgyvendinti pradėtus projektus.
Bet kai pastatas apleistas stovi 20 metų, o jo savininkai patys neturi jėgų investuoti, o nori parduoti už fantastinę kainą, tai jau tampa problema. Mokestis paskatintų juos greičiau priimti sprendimus”, – sakė V.Matijošaitis.
Kuria ironiškas vizijas
Kauniečių požiūris į architektūrą, miesto estetiką ir įvaizdį – ypatingas.
Diskusijos dėl stiklinio antstato ant seno pastato Laisvės alėjoje netyla jau pusmetį, ir jeigu stabtelėsite prie jo, vietiniai greičiausiai paklaus: „Patinka?”
Tik Kaune galima išvysti reklaminių skydų su save drąsinančiais šūkiais, tokiais kaip „Ir Kaune gyventi gera”.
Skoningos, modernios ir net avangardinės architektūros individualių namų, biurų pastatų ir daugiabučių čia, ko gero, daugiau nei visuose kituose miestuose kartu sudėjus.
Gal todėl į „Respubliką” kauniečiai reaguoja taip aistringai. Jaunieji Kauno architektai suskubo kurti vizijas, kaip pridengti betoninį monstrą, – vieniems jis primena ančiuką, kitiems būtų ideali vieta įamžinti legendinį krepšininką Michaelą Jordaną. Bet kuriuo atveju kūrėjams nestinga ironijos.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius išplatino pareiškimą, skirtą Kauno vadovams.
„Šiandien, prieš Europos krepšinio čempionatą, ypač aktualu sutvarkyti akis badantį „Respublikos” vaiduoklį, puikiai matomą ir iš Nemuno salos, ir iš pačios Kauno „Žalgirio” arenos, kurioje vyks svarbiausios finalinės varžybos. Žiniasklaida po pasaulį išplatins apgailėtiną Kauno vaizdą”, – nerimauja Kauno architektai.
Anot jų, primityvios kosmetinės priemonės – paspalvinta tvora ir keli reklaminiai plakatai tik sustiprina slegiantį įspūdį.
Savivaldybė turi atsižvelgti į visuomenės viešąjį interesą ir rasti teisinių priemonių sustabdyti statybos darbų vilkinimą, pavienių asmenų bei verslo grupių vykdomą miesto darkymą.
„Tos reklamos ant pastato fasado atrodo taip pigiai, tarsi Lenkijos pakelėse.
Čia įmanomas tik vienas sprendimas – reikia uždengti visą pastatą.
Mane stebina, kad tiems verslininkams nieko negalima padaryti. Jeigu jie nuomoja reklaminius plotus, tai iš pastato gauna pelno. Tuomet turėtų mokėti ir mokesčius. O apleistų pastatų savininkams nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti dar didesnis, kad priverstų susitvarkyti arba pastatą parduoti”, – aiškino žinomas Kauno architektas Algimantas Kančas.
Pastato istorija
Viešbutis „Respublika” buvo pradėtas statyti 1988 metais, o užkonservuotas 1993-iaisiais. Jį statė lenkų bendrovė „Budimex”.
15 tūkst. kvadratinių metrų ploto, vienuolikos aukštų pastato gelžbetoninė konstrukcinė dalis buvo baigta, tačiau vėliau darbai sustojo.
Viešbučio konstrukcija yra stipri ir stabili, dėl to ji išliko beveik nepažeista 20 metų.