1200. Tiek žmonių galėjo tilpti Klaipėdos žvejų rūmuose – didžiausioje koncertų salėje uostamiestyje. Iki praėjusios savaitės. „Smokie” koncertą naujoje Klaipėdos „Švyturio” arenoje stebėjo 7000 žiūrovų.
Audrius Statkevičius, Klaipėdos „Švyturio” arenos pardavimų ir rinkodaros vadovas, iš vienos rankos nepaleidžia racijos, iš kitos – mobiliojo ryšio telefono. Ketvirtadienio vidurdienis. Vakare – debiutas.
Kartu jis mėgina perrėkti koncertui instrumentus derinančius „Smokie” vyrukus, pasakodamas, kad ši arena savo akustika bus geriausia Lietuvoje.
Nuo idėjos iki pastato praėjo treji metai, o arena vis tiek atrodo būtent taip, kaip ją architektas Saulius Mikštas piešė savo vizijose.
Statinys primena laivą
Ties Klaipėdos „Akropoliu” pasukus naujosios perkėlos link išdygsta didingas statinys, iš toli primenantis į krantą išmestą katamaraną. Nesunku atspėti, kas padiktavo tokią idėją. Tačiau jei tikitės viduje pasijusti lyg laivo denyje, teks nusivilti.
Architektas atviras – tai būtų pati banaliausia interpretacija. Laivo interjero detalės galbūt tiktų barui, bet ne tokiam visuomeniniam pastatui, kur rinksis tūkstančiai skirtingo skonio žiūrovų. Daug svarbiau, kad jiems būtų patogu ir saugu judėti, patekti į savo vietas, rasti paslaugas, o aplinka neerzintų – būtų neutrali.
Tačiau pastato fasadas itin originalus. Vitrininius stiklus supa pailgų iš molio degtų sijų tinklas. Jo spalva būdinga uostamiesčiui, kur daug raudonų plytų pastatų, o konstrukcijos ir fasado raštas subtiliai užsimena apie fachverko stilių. Net jei tai universali arena, ji dera būtent Klaipėdoje.
„Sprendimus padiktavo ir konkurso sąlygos. Turėjome išlaikyti uostamiesčiui būdingą stilistiką, spalvas, faktūras.
Ažūrinis molio sijų fasadas tam geriausiai tiko”, – aiškino projekto vadovas S.Mikštas, trejus metus pastato projektą kūręs kartu su architektų studijos „Forma” kolegomis Andriumi Bakšiu, Elvita Bičiūte, Gaudre Žebenkaite, Andriumi Zanevičiumi, Olegu Tiuliakovu.
Ir, žinoma, laivas prašyte prašosi vandens. Jo nėra. Tačiau arena šiek tiek įgilinta ir ją supa kanalas akmenuotu dugnu. Tarp akmenų šiandien kur ne kur styro žolės. Kai jos suvešės, susilies į žalią jūrą, per kurią pučiant vėjui vilnija bangos.
Margaspalvės kėdės
Viduje viskas taip, kaip ir gali tikėtis iš universalios arenos, pastatytos pagal visus šiuolaikiniams koncertų ir sporto renginiams taikomus kriterijus.
Minkštos sėdynės, mobilias pirmąsias eiles galima sustumti ir taip padidinti renginių erdvę, kad čia galėtų vykti, pavyzdžiui, ledo šou. Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas čia jau pakviesti.
Milžiniškas informacinis kubas, pakibęs palubėje su raiškiais ekranais į visas keturias puses, taip pat įprastas tokiam statiniui, kaip ir visą palubę išraizgę masyvūs vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos vamzdynai.
Tačiau yra ir šis tas originalaus, Klaipėdos „Švyturio” arenai suteikiančio neabejotinų privalumų.
Pirmiausia į akis krinta margos kėdės. Pilkos, juodos, raudonos spalvų kėdės išsimėčiusios tribūnose chaotiškai, tarsi be jokios tvarkos. Architektas papurto galvą – ne. Kiekviena kėdė buvo sunumeruota ir darbininkai turėjo jas pastatyti į konkrečias vietas. Tad šis chaosas suvaldytas. Bet kam to reikėjo?
„Tai ir estetinis, ir praktiškas sprendimas. Kai salėje mažiau žiūrovų, šis margumynas tarsi užpildo erdvę – salė atrodo pilnesnė ir jaukesnė”, – mažą gudrybę atskleidė architektas.
Mėgaujasi natūralia šviesa
Dar vienas sprendimas, kuriuo didžiuojasi arenos kūrėjai ir šeimininkai, – arenos pastogėje atitraukus užuolaidas salę užlieja natūrali šviesa. Daugeliui dieninių renginių jos užteks. O vakarop dienos šviesai sumišus su scenos šviesos efektais, įspūdis gali būti nepakartojamas.
A.Statkevičius beda pirštu į lubas: iš pirmo žvilgsnio nieko ypatinga – jos padengtos specialia akustine medžiaga.
„Rengdami projektą žinojome, kad čia vyks ne tik sporto varžybos, bet ir koncertai, kuriems svarbu gera akustika. Didelėse arenose tai rimta problema ir yra labai brangių sprendimų, kaip sumažinti aidą.
Galima sakyti, nuo to ir pradėjome kurti areną. Apgalvojome architektūrinius ir konstrukcinius sprendimus, medžiagas, kad tik nenukentėtų akustika.
Žinoma, ši arena ne tokia didelė kaip Kauno ar Vilniaus, todėl garsą irgi lengviau suvaldyti. Bet manau, kad Lietuvoje garso kokybe ši arena bus viena geriausių”, – tvirtino architektas.
Arena – sudėtingas organizmas
Salę supančios erdvės žavi paprastumu ir jaukumu. Dėl panoraminių fasado langų nesijauti įkalintas tarsi konservų dėžutėje, o dekoratyvios molio sijos suteikia namų jaukumo.
Kaip ir rusvos sienų apdailos plokštės, kiliminė danga trečiajame aukšte, skirtame ypač svarbiems asmenims, renginius stebintiems iš ložių. Čia bus galima atsipūsti patogiuose odiniuose foteliuose.
Ypatingos ir barų bei restoranų erdvės. Jos stikliniuose pastato fasado sparnuose, iš abiejų pusių apglėbiančiuose aikštę priešais centrinį įėjimą. Gali tiesiog užsimiršti, kad esi arenoje, o ne kokiame nors moderniame restorane.
Lubos pridengtos vertikaliomis metalo plokštėmis, kurios iš vienos pusės slepia komunikacijų raizgalynę palubėje, o iš kitos – atveria. Nelygu, kaip žiūrėsi.
„Kai kur atviros komunikacijos paliktos sąmoningai, kad arenos lankytojai suvoktų, koks sudėtingas mechanizmas yra arena”, – paaiškina S.Mikštas.
Iš koridorių galima patekti į balkonus tarp stiklinio ir ažūrinio fasado. Parūkyti? Ne. Arenoje tai draudžiama net balkone.
Nuolatiniais arenos lankytojais turėtų tapti vaikai. Mat vakarinėje pastato dalyje įrengtos dvi krepšinio aikštės V.Knašio krepšinio mokyklos auklėtiniams.
Nors stiklinis fasadas Vakarų pusėje, kur leidžiasi saulė, gali trukdyti vaikams, architektai pagalvojo ir apie tai – šį fasadą pridengė originaliai perforuotomis plieno plokštėmis. Tai tarsi antras „Švyturio” arenos fasadas.
Viduje telpa iki 7000 žiūrovų, tačiau „Švyturio” arena atrodo jaukiai. Savito šarmo suteikia ir spalvingos kėdės.
Arena – tik skaičiais
Arena yra keturių aukštų, apie 23 000 kv. m ploto.
Atsižvelgiant į renginį, salėje telpa nuo 1800 iki beveik 7000 žiūrovų.
Prognozuojama, kad per metus arena sulauks apie 200 tūkst. lankytojų.
Per pertraukas renginių lankytojai laiką taip pat galės leisti 13 arenos barų.
Bendra visų investicijų į naująją uostamiesčio areną suma siekia apie 60 mln. litų.
Ložes išsipirkę arenos svečiai mėgausis didesne prabanga – jie galės patogiai įsitaisyti erdviuose fojė ir renginius stebėti niekieno netrukdomi.
Dalyje „Švyturio” arenos įsikūrė ir V.Knašio krepšinio mokykla.
Kavinėms ir barams skirtas erdves supa stiklinės sienos, todėl lankytojai nesijaučia įkalinti pastate.
Pastato fasadui panaudotas originalus sprendimas – ažūrinės molio sijos.
Tai ne brokas, o architekto sumanymas. Nors atrodo, kad kėdės sudėtos chaotiškai, kiekvienos spalvos sėdynė turi savo vietą.