Gražvydas Smetonis beveik dešimt valandų – tiek, kiek trunka lenktynės – nenusiima ausinių su prie jų pritvirtintu mikrofonu ir nenuleidžia akių nuo ekrano, į kurį transliuojamas vaizdas iš lenktynių trasos. Jis – vyriausiasis lenktynių teisėjas.
„Vienuoliktame poste sumažinkite geltonos vėliavos zoną. Saugos automobilis be švyturėlių išvažiuoja į trasą”, – „Omnitel” 1000 km lenktynių teisėjų štabe monotonišku balsu nurodymus duoda G.Smetonis. Jie nelabai suprantami pašaliniam žmogui.
Trasos teisėjai – vadovo akys
„Omnitel” 1000 km lenktynių eigą atidžiai stebėjo 32 trasos teisėjai, išsidėstę 15 postų.
Jie seka visus įvykius: automobilių susidūrimus, lenktynininkų padarytus pažeidimus, vertina trasos saugumą ir iš karto apie tai informuoja varžybų vadovą.
G.Smetonis turi žaibiškai priimti sprendimus, apie kuriuos teisėjai lenktynių dalyviams signalizuoja atitinkamos spalvos vėliavėlėmis ir paruoštomis lentelėmis su užrašais.
Tai jis įvertina, ar trasoje iškilo realus pavojus ir reikia pristabdyti sportininkus.
Kartu su juo teisėjų štabe darbuojasi dar 5 žmonės, kurie protokoluoja varžybų vadovo sprendimus.
Kiti teisėjai stebi degalų pylimo vietą ir techninės priežiūros zoną, kurioje įsikūrę komandų mechanikai skubiai šalina automobilių gedimus ir keičia padangas, keičiasi lenktynininkai.
Geriausias lenktynių orakulas
Visą lenktynių eigą stebintis G.Smetonis gali tiksliausiai prognozuoti varžybų baigtį, nes jis iš karto pastebi, kai automobilis sugenda.
Jei keletą kartų iš eilės mašina laiku nepristabdo ir netinkama trajektorija įveikia posūkį – sutrikę automobilių stabdžiai.
Vadinasi, netrukus jis suks pas mechanikus ir dėl sugaištų brangių minučių bendrojoje įskaitoje smuks žemyn.
Iš duslintuvo pasirodę balti dūmai gali reikšti, kad pro variklio tarpiklį sunkiasi tepalas.
„Tokiam automobiliui aš skiriu daugiau dėmesio, nes tepalas gali išsilieti ant trasos ir tuomet teks stabdyti lenktynes, kol slidi vieta bus sutvarkyta”, – pasakojo G.Smetonis.
Teisėjams sudėtingiausia yra antroji varžybų valanda, kai į trasą sportiniais automobiliais išvažiuoja komandų rėmėjai ir mažiau patyrę lenktynininkai.
„Tuomet dažnai tenka stabdyti lenktynes, nes trasoje įvyksta nemažai susidūrimų, posūkiuose automobiliai kliudo atitvarus. Tai vyko ir šiose lenktynėse”, – kelerių metų įžvalgomis pasidalijo G.Smetonis, „Omnitel” 1000 km lenktynėms vadovavęs septintą kartą.
Skaičiuodavo nuvažiuotus ratus
Pirmosiose 1000 kilometrų lenktynėse Palangoje teisėjai turėjo dar daugiau darbo.
Kol nebuvo automatiškai fiksuojama, kaip automobilis kerta starto ir finišo liniją, jie privalėdavo skaičiuoti kiekvienos komandos įveiktus ratus.
„Teisėjus slėgė milžiniška atsakomybė. Įsivaizduokite, lenktynėse dalyvauja per 40 automobilių – jie per varžybas nuvažiuoja kelis šimtus ratų.
Kažkuris stovi techninės priežiūros zonoje, kitas trumpam dingsta iš trasos įsipilti degalų, o teisėjams reikėdavo nesuklystant suskaičiuoti kiekvieno automobilio nuvažiuotus ratus”, – pasakojo G.Smetonis.
Tik vėliau dalyvių įveiktus ratus pradėjo skaičiuoti technika.
Kiekviename automobilyje buvo įrengtas daviklis, o ties starto ir finišo linija po asfalto danga nutiestas kabelis.
Kai mašina kerta šią liniją, kompiuteris automatiškai skaičiuoja to automobilio įveiktą ratą.
Šiemet pirmą kartą buvo įrašinėjamos visos lenktynės. Tai buvo daroma tam, kad būtų galima atkurti visą varžybų vaizdą, jei netikėtai sugestų technika. Laimei, to neprireikė.
Kuo mažiau susidūrimų trasoje, tuo rečiau tenka lėtinti lenktynių tempą.
Kai kyla pavojus lenktynininkų saugumui, į trasą išvažiuoja saugos automobilis su švyturėliais. Jis būtinai turi sulaukti lenktynių lyderio ir išvažiuoti prieš jį.
Tuomet visi lenktynių dalyviai kolonoje važiuoja vienas paskui kitą saugos automobilio greičiu. Tuo metu automobiliams draudžiama lenkti.
Į sulėtėjusį lenktynių tempą iš karto reaguoja komandų vadovai – jie tuo metu nutaria papildyti degalų arba pakeisti vairuotojus.
Pažeidėjai neteko 3 vietos
Teisėjai privalo stebėti ir kaip keičiasi vairuotojai.
Vienas lenktynininkas trasoje gali važiuoti ne ilgiau kaip valandą.
Kuris komandos lenktynininkas vairuoja, informuoja prie mašinos stiklo tvirtinama lentelė su tam tikra abėcėlės pradžios raide, kuria užšifruota vairuotojo pavardė.
Informacija apie vairuotojų keitimosi pažeidimus gaunama tik pasibaigus lenktynėms. Už kiekvieną lenktynininko trasoje uždelstą minutę nuimamas vienas komandos įveiktas ratas.
Prieš keletą metų dėl šio pažeidimo vienai komandai teko užleisti užimtą trečiąją vietą. Dabar pačios komandos griežtai laikosi lenktynininkų grafiko ir tokių pažeidimų nepasitaiko.
Gali užlaikyti komandos mašiną
Už trasoje padarytus komandų pažeidimus teisėjai gali skirti dar vieną baudą – priverstinį siuntimą į techninės priežiūros zoną.
Į ją įvažiavęs automobilis turi visiškai sustoti ir tik tuomet jam leidžiama grįžti į trasą. Taip sugaištama apie 40 sekundžių.
Apie komandai skiriamą baudą artėjant prasižengusio vairuotojo automobiliui teisėjai informuoja iškeldami lentelę su atitinkamu užrašu.
Jei per tris ratus mašina neužsuko į techninės priežiūros zoną atlikti bausmės, komanda šalinama iš lenktynių.
Pas komandos mechanikus vairuotoją teisėjai gali nusiųsti priverstinai, jei pastebimas pažeistas automobilio kėbulas, kurio atitrūkusi detalė gali sukelti didelį pavojų kitiems lenktynių dalyviams.
„Omnitel” 1000 km lenktynių nugalėtojai
1. „Neiluva-Martin Sport” (Arūnas Granskas, Martynas Samuitis, komandos vadovas Linas Nemura) – 334 ratai.
2. „Rimo” (Rimantas Blažulionis, Saulius Vitkauskas, Vaidas Navickas, komandos vadovas Darius Černevičius) – 332 ratai.
3. „Snoras Spyker Squadron” (Jonas Gelžinis, Peteris Dumbreckas, Coronelas Tomas, komandos vadovas Peteris van Erpas) – 329 ratai.
Iš teisėjų statistikos
Šiemet vykusiose „Omnitel” 1000 km lenktynėse saugos automobilis į trasą buvo išvažiavęs 6 kartus. Lenktynių tempas buvo sulėtinamas nuo 4 iki 10 ratų.
Per lenktynes įvyko keturi automobilių susidūrimai, viena mašina buvo užsidegusi. Vieną kartą lenktynes teko stabdyti, kai automobilis rėžėsi į apsauginį barjerą iš padangų ir jos pabiro į trasą.
Lenktynių dalyviams buvo skirta 13 baudų. Tiek kartų jų automobiliai priverstinai turėjo nuvažiuoti į techninės priežiūros zoną. Komandai „HGK” už draudžiamą lenkimą teisėjui mojuojant geltona vėliava baudos buvo skirtos du kartus.