Islandija nepanaši į šalį, kuri būtų įstrigusi krizės gniaužtuose.
BBC korespondentui besilankant Reikjavike, pagrindinėje parduotuvių, kavinių ir restoranų zonoje žmonių netrūko – Islandijos sostinė niekuo nesiskyrė nuo bet kurio kito klestinčios šiaurinės Europos šalies miesto.
Tačiau 2008 m. Islandijos ekonomikai stipriai tvojo paskolų krizė. Tad dabartinė šalies padėtis įtikina, kodėl Islandija gali būti rodoma pavyzdžiu, kai kalbama apie tai, kaip reikia tvarkytis su skolomis, kurios neduoda ramybės ne vienos valstybės vadovams.
Kai Islandijos bankus ištiko stebėtinos bėdos, vietoj to, jog jiems gelbėti valdžia aukotų milijardus, surinktus iš mokesčių mokėtojų, Islandija juos tiesiog uždarė.
Bankų skolos buvo tokios didžiulės, kad šalis vargiai turėjo kitą pasirinkimą. Tai buvo radikali strategija – bankų kreditoriams pasakyti „Eikit jūs velniop!“.
Užsienio skolos buvo nurašytos. Tarp jų pateko ir 8 mlrd. JAV dolerių indėliais, kuriuos sunešė britai ir olandai.
Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimssonas įsitikinęs, kad ši strategija veikia. Šalies vadovas tikina, kad Islandijos ekonomika dabar kyla gerokai sparčiau nei daugelyje kitų Europos šalių, be to, ir valdžios sektoriaus deficitas mažesnis. Dar galima pridėti, kad nedarbas Islandijoje mažėja.
Tačiau, kaip tikina O.R.Grimssonas, Islandijos tikslas – ne vien ant kojų pastatyti bankus, bet ir grąžinti žmonių pasitikėjimą finansų institucijomis.
Prezidentas pripažįsta: Islandija ignoravo reitingų agentūrų ir kitų institucijų gąsdinimus dėl gręsiančių negandų, o šalis laikosi neblogai.
Potekstė aiški – kitos šalys turėtų sekti Islandijos pavyzdžiu.
Tačiau Islandija turi slaptą ginklą – ji turi savo valiutą – kroną. Kai bankai žlugo, tas pats nutiko ir su krona. Štai kodėl dabar Reikjavikas toks judrus: kainos, daugelio turistų vertinimu, čia krito pusiau. Tad buvęs vienas brangiausių miestų žemėje Reikjavikas dabar tėra, kaip čia pasakius, brangokas.
Vis dėlto kronos griūtis daugeliui islandų nepigiai atsiėjo. Faktiškai viskas į Islandiją importuojama. Tad vietinei valiutai netekus vertės visų pirkinių kainos – nuo automobilių, statybinių prekių iki maisto – pakilo. O algos tuo pačiu metu – smuko.
Šie pokyčiai tapo dar skaudesni todėl, kad pakilimo metu ne vienas islandas buvo išdrįsęs pasiimti paskolą užsienio valiuta. Dabar kreditų vertė padvigubėjo, o kai kur – ir patrigubėjo.
Islandijoje netgi įkurta Skolininkų asociacija, kuri kovoja už skolininkų teises.
Kone ketvirtis – 25 tūkst. - namų ūkių Islandijoje turi skolų bankams.
Paskolos bankuose sudaro didžiulę bankų turtų dalį. Skolininkų asociaciją įkūręs Guomunduras Andri Skulasonas mano, jog kai islandai suvoks, jog jie niekada nepajėgs grąžinti įsiskolinimų bankams, ims išsisukinėti. „Nemanykite, kad Islandija atsikratė rūpesčių, - teikia G.A.Skulasonas. - Ši šalis ir jos bankai tebėra bankrutavę“.