- Kas privertė JAV tiek įsiskolinti?
- Prieš dešimt metų, kai Billas Clintonas baigė antrąją prezidento kadenciją ir atėjo George'as W.Bushas, prasidėjo atidirbinėjimas korporacijoms, turtingiems amerikiečiams. Buvo sumažinti mokesčiai, sumažėjo biudžeto pajamos. 2001 metais prasidėjęs karas Afganistane, o 2003 metais - karas Irake kainuoja milijardus per metus.
Prisidėjo finansų krizė, prasidėjusi 2007-2008 metais. Reikėjo gelbėti tas finansines institucijas. Reikėjo visaip skatinti ekonomiką. Visi šie veiksniai sukėlė kasmetį deficitą.
Amerikoje per paskutinį dešimtmetį praktiškai visais metais buvo užsienio prekybos deficitas. Jie daugiau importavo – pirko, negu eksportavo – pardavė. Ypač daug pirko iš Kinijos. Kinai didžiąją dalį gautų pajamų investavo į JAV vertybinius popierius. JAV mielai pardavinėjo, o kinai mielai pirko. Gal 3 trilijonus iš tų 14 trln. JAV yra skolinga Kinijai – žmonėms, bankams, įmonėms, bet daugiausia centriniam Kinijos bankui.
- Kokio masto yra ši problema? Ką reiškia, kad JAV yra įsiskolinusi 14 trilijonų JAV dolerių?
- Valstybių ekonomikos apimtis matuojama bendru vidaus produktu (BVP). Lietuvos BVP – apie 100 mlrd. litų per metus. JAV – 15-16 trilijonų JAV dolerių per metus. Tiek, kiek jie sukuria per metus, panašiai tiek JAV yra ir skolinga. Lietuvos skolos siekia 40 proc. viso BVP.
Tačiau skolos dydis – ne vienintelis parametras sprendžiant, ar situacija sudėtinga. Japonijos skola yra 220 proc. BVP. Bet daugelis skolintojų – pačios šalies viduje. Patys japonai paskolino savo šaliai, todėl nėra spaudimo iš išorės, tai daugiau šalies vidaus reikalas.
Amerikos problema dar ir ta, kad jiems sunkiai sekasi mažinti deficitą. Jis laikosi apie 10 proc. per metus. Skolininkai mato, kad skola augs, prašo didesnių palūkanų, valstybė vėl skolinasi, turi mažiau pinigų socialinei struktūrai palaikyti, ekonomikai skatinti. Užsisuka finansinė mašina, kuri vis blogina situaciją.
Skolos limitas numatytas 14,3 trilijono dolerių. Jei jis būtų viršytas, gali kilti konstitucinė krizė. Taupymo planas yra toks, kad per 10 metų ketinama sutaupyti 2,4 trilijono. Pagrindinės priemonės tam pasiekti – išlaidų mažinimas ir pajamų didinimas.
Kuriam laikui situacija stabilizuosis. Bet ar pavyks mažinti išlaidas, neaišku. Kol kas situacija JAV – kaip ir Graikijoje.
- Kaip bus sprendžiama ši problema?
- Reikia kompleksinių sprendimų: taupyti, peržiūrėti, didinti mokesčius ir siekti konkurencingumo. Jei ekonomika nesugebės konkuruoti su kitų šalių ekonomikomis, valstybei vėl reikės skolintis. Vien iš vidaus rinkos augimo neįmanoma užtikrinti.
Einant gilyn, dar yra švietimo konkurencingumas, kuris maitina ekonomikos konkurencingumą. Taip pat svarbus politinis elgesys – kad būtų žiūrima ilgalaikės perspektyvos, o ne tik pažadama tai, kas naudinga prieš rinkimus.
- Kokį poveikį Lietuvai turi situacija JAV?
- Jei šiandien JAV Senatas patvirtins planą, situacija iš esmės nepasikeis. Dėl Amerikos problemų, jei bus mažinamos išlaidos, mažės plėtra užsienio valstybėse, reikės ieškoti kitų rinkų. Galima įsivaizduoti tokią grandinę: Amerika mažiau perka iš Kinijos, Kinija mažiau eksportuoja į JAV, tada Kinijai reikia mažiau įrangos iš Vokietijos. Vokietijai reikia mažiau įrenginių komponentų, kuriuos pagamina Lietuva.
Yra mūsų šalyje investavusių į JAV vertybinius popierius, dėl to, jei JAV bankrutuotų, tie popieriai nuvertėtų. Bet apie Amerikos bankroto scenarijų kalbėti dar anksti.