Šiuo metu vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti
Lietuvoje suvartojama 2,5 karto daugiau energijos nei vidutiniškai
Europos Sąjungoje. Lietuva Darnaus vystymosi strategijoje užsibrėžė
uždavinį pagal pirminės energijos vartojimo intensyvumo rodiklį
2020 metais pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį. Todėl,
auditorių vertinimu, kasmet energijos taupymo lygis turėtų pakilti
maždaug 5 procentus.
Tuo tarpu Nacionalinės energetikos
strategijoje ir jai įgyvendinti skirtos Nacionalinės energijos
vartojimo efektyvumo didinimo programos projektuose numatytas tik
1,5 proc. energijos taupymo prieaugis per metus. Tokie tempai
leistų tik nedidinti atsilikimo nuo ES valstybių vidurkio energijos
efektyvumo srityje.
Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojos Nijolės
Mickuvienės, būtina sparčiau ieškoti būdų, kurie padėtų efektyviai
mažinti energijos ir jos išteklių vartojimą, nes tai didintų šalies
energetinę nepriklausomybę ir keltų ūkio konkurencingumą.
Valstybiniai auditoriai nustatė priežastis, trukdančias didinti
šalies energijos vartojimo efektyvumą: nežinoma tikroji padėtis
apie energijos taupymo potencialą, netiksliai įvertinti energijos
efektyvumo didinimo rezervai, taip pat nesukurta nuosekli,
tarpusavyje suderintų teisės aktų sistema ir per mažas savivaldybių
indėlis diegiant energijos taupymo priemones.
Iki šiol nesukurta ir
susidarančių atliekinių energijos išteklių duomenų bazė, todėl nėra
galimybės įvertinti atliekinės energijos panaudojimo masto šalyje.
Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010
metų programoje numatytos priemonės nesudaro sąlygų maksimaliai
išnaudoti galimybes didinti energijos vartojimo efektyvumą.
Programos tikslai, uždavinių kiekybiniai rodikliai neapima visų
šalies ūkio sektorių. Pavyzdžiui, nenumatytos energijos taupymo
priemonės vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams, kuriuose
yra didžiausias energijos taupymo rezervas.
Nėra šių priemonių ir
transporto sektoriui, turinčiam vieną didžiausių energijos taupymo
potencialų. Programoje taip pat nenumatyta plėsti šilumos tiekimą
centralizuotu būdu, todėl neišnaudojamos galimybės didinti
energijos gamybos ir vartojimo efektyvumą šilumos sektoriuje.
Atkreipiamas dėmesys, kad iš šią programą koordinuojančios
Energetikos ministerijos nereikalaujama atsiskaityti už programos
įgyvendinimo rezultatus, pateikiant pasiekimų analizę. Ministerija
negali daryti įtakos savivaldybėms vykdant programos priemones, nes
savivaldybėms ne privaloma, o tik rekomenduojama dalyvauti
programoje.
Auditoriai nustatė, kad strategijose suformuluoti netinkami
tikslai, naudojami rodikliai, kurie neleidžia objektyviai įvertinti
esamos būklės ir nustatyti, kuriose ūkio šakose galima sutaupyti
daugiausiai energijos. Lietuva energijos vartojimo efektyvumui
vertinti naudoja vieną - nekompleksinį rodiklį (suvartotos pirminės
energijos kiekis, tenkantis šalies BVP vienetui). Tačiau jo
nepakanka objektyviai įvertinti esamą būklę, nes bendram energijos
vartojimo efektyvumui didelė ir BVP nekuriančių sektorių įtaka.
Vyriausybei rekomenduojama sukurti vientisą Energijos vartojimo
efektyvumo didinimo teisės aktų sistemą, suderinti orientacinius
energijos vartojimo efektyvumo didinimo rodiklius, išplėsti
Energetikos ministerijos, atsakingos už energijos efektyvumo
didinimą, funkcijas, galimybes ir įgaliojimus.
Valstybiniai auditoriai pažymi, kad 2011-2015 m. planavimo
dokumentuose dalis trūkumų pašalinta.