Mitingas pradėtas 1940-ųjų
dainomis. Pasak TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininko, kadenciją
baigusio Kauno mero Andriaus Kupčinsko, rugpjūčio 3-ioji mitingui
pasirinkta, nes 1940 metų rugpjūčio 3-iąją keli veikėjai kaip
tik išvyko į Maskvą parvežti Stalino saulės.
Mitinguotojai laiko plakatus su
šūkiais "Gazpromui - pelnas, Kaunui - vargai", "Meras
Mikaitis - "Gazprom" saulės" nešėjas į Kauną",
"Koalicija vienija priklausomybę "Gazpromui". Ant
atsineštų raudonų radiatorių baltomis raidėmis užrašyta "Red
gas go home".
Mitinge protestuojama prieš
pastaruosiuose miesto tarybos posėdžiuose priimtus esą kenksmingus
Kaunui ir kauniečiams sprendimus.
Organizatorių teigimu, būtinybę
viešai protestuoti sukėlė liepos 14 d. priimtas Kauno miesto
tarybos sprendimas - patvirtinti detalųjį planą žemės sklype
Taikos pr. 147, Kaune, kuriuo atveriamas kelias 350 MW kogeneracinės
dujomis kūrenamos naujos "Gazprom" elektrinės statybai.
Šis sprendimo projektas praėjusią
kadenciją buvo išbraukiamas iš Tarybos darbotvarkių, kelis kartus
atmestas ir naujos kadencijos miesto taryboje.
Pasak mitingo organizatorių,
galiausiai, po lobistinių Kauno termofikacinės elektrinės (KTE)
vadovų ir savininkų vizitų, sprendimas šių metų liepą buvo
priimtas, nors projektas nebuvo tinkamai apsvarstytas visuose
komitetuose, be to, neinformavus visuomenės bei negavus jos
pritarimo. Už jį balsavo visos frakcijos, išskyrus opozicinės
TS-LKD frakcijos narius.
Anot A. Kupčinsko, "Gazprom"
naudingas sprendimas taryboje "prastumtas kaip sviestu
pateptas", nors birželio 16 dieną miesto taryba motyvuotai
nepritarė ir atmetė parengtą detalųjį planą. Tarybos
pirmininkas - meras ypač pasistengė suorganizuoti dar vieną
"teisingesnį" balsavimą. Šaukdamas paskutinį prieš
atostogas Tarybos posėdį meras asmeniniu rūpesčiu į darbotvarkę
vėl įtraukė tą patį klausimą. Per tris mėnesius įvyko net
keturi balsavimai šiuo klausimu, kol buvo priimtas "teisingas"
sprendimas.
"Tik po ilgalaikių prašymų iš
sklypo savininkų pavyko gauti miglotus paaiškinimus, kas bus
statoma tame sklype. Nuo visuomenės šis grandiozinis projektas,
turėsiantis ilgalaikių pasekmių kauniečiams, buvo nuslėptas,
išsami informacija viešai neskelbta", - teigė A. Kupčinskas.
Lemiamas balsavimas, pasak A.
Kupčinsko, parodo dabartinės valdančiosios daugumos abejingumą
viešajam interesui ir nenorą pasimokyti iš istorijos, kai 2002 m.
tuometinė Kauno miesto taryba pardavė "Gazprom" Kauno
termofikacinę elektrinę bei iki 2018 m. įtvirtino Kaune energetinę
monopoliją. Tuo pačiu tai - nusikalstamas miesto valdžios
abejingumas visos Lietuvos siekiams iškovoti energetinę
nepriklausomybę, atsikratyti monopolistinio diktato.
Slepia norą grįžti į valdžią
Kauno miesto meras Rimantas
Mikaitis įsitikinęs, kad konservatoriai, dėl miesto tarybos priimtų
sprendimų, susijusių su Kauno šilumos ūkio problemomis, inicijavę
trečiadienio mitingą prie savivaldybės, po tokiomis spekuliacijomis
slepia savo politinius interesus. Svarbiausias iš jų - opozicijoje
atsidūrusių konservatorių noras bet kokia kaina sugrįžti į valdžią.
„Prisidengus Kauno piliečių bei visuomeninių organizacijų vardu
visuomenė gąsdinama „oligarchais“, „krabais“, didėsiančiomis
šilumos kainomis, „Gazprom“ diktatu. Tačiau ką šie konservatorių
lozungai turi bendro su realybe?
Primenu, kad Kauno termofikacinė elektrinė (KTE) rusų koncernui
„Gazprom“ buvo parduota 2003 metais, o vieni aktyviausių šio
proceso dalyvių buvo tuometiniai miesto tarybos nariai -
konservatoriai. Sutartyje buvo įtvirtinta vergiška sąlyga: Kaunas
įsipareigojo iki 2018 metų 80 proc. visos miestui reikalingos
šilumos energijos pirkti iš Kauno termofikacijos elektrinės. Dėl
šios priežasties kauniečiams tenka nešti didžiulę mokesčių kuprą“,
- teigia viešai išplatintame laiške mitingo organizatoriams Kauno
savivaldybės vadovas R. Mikaitis.
Kauno meras dar primena, jog 2016 metais, pagal Europos
Sąjungos aplinkosaugos reikalavimus, tokio tipo elektrinę, kokia
veikia Kaune, teks uždaryti. Anot jo, dabar gaivinti seną, aplinką
teršiantį laužą, kaip tai siūlo konservatoriai, būtų absurdiška.
Todėl Taikos prospekte ketinama statyti šiuolaikinę kombinuoto
ciklo kogeneracinę elektrinę, į kurią planuojama investuoti beveik
milijardą litų. Ši elektrinė, projekto rengėjų teigimu, leistų
kauniečiams atpiginti šilumą iki 20 procentų.
„Dar 2009 metais tuometinis Kauno meras konservatorius A.
Kupčinskas aktyviai palaikė naujos elektrinės statybą. Žurnalistai
jį užklupo slapta susitikinėjant su Rusijos koncerno „Gazprom“
vadovais. Tačiau po rinkimų atsidūręs opozicijoje politikas greitai
„pamiršo“, ką kalbėjo, ir ėmė kaltinti naująją Kauno valdžią, neva
ji „tarnauja oligarchų interesams“.
2010 metų rudenį buvo planuojama pradėti Petrašiūnų elektrinės
atnaujinimo projektą, panaudojant joje biokurą. Apmaudu, tačiau
kaip tik vadovaujamų konservatorių pastangomis jau paskelbtas
konkursas buvo sustabdytas. Gal galite kauniečiams paaiškinti,
kodėl tai padarėte, A. Kupčinskai?“, - teiraujasi savo oponento R.
Mikaitis.
Savivaldybės nuostata - mažinti šilumos sąskaitose įrašytas
sumas, bet tai, R. Mikaičio teigimu, galima ne mitinguojant, o tik
užtikrinus konkurenciją tarp gamintojų. Todėl ir siekiama, kad
Kauno šilumos ūkyje pagaliau atsirastų konkurencinė aplinka.
Kauno miesto mero laiške primenama, jog Kauno laisvojoje
ekonominėje zonoje (LEZ) statyti elektrinę pasiryžusi suomių
bendrovė „Fortum Heat Lietuva“. Petrašiūnuose biokuru kūrenamą
jėgainę norėtų statyti „Lietuvos energija“. Savivaldybėje lankėsi
dar keletas investuotojų, galvojančių apie mažesnes jėgaines.
Miesto vadovai derasi su visomis kompanijomis, tačiau išskirtinių
sąlygų niekam nežada.
Anot R. Mikaičio, Kauno savivaldybė yra parengusi strategines
gaires, kaip mažinti sąskaitas už šilumą. Vienas kelių -
kompleksinis namų renovavimas. Kitas - šilumos gaminimas iš
atsinaujinančio energijos šaltinio - biokuro.
„Kauno gyventojai ir įmonės už šilumą moka neadekvačiai daug,
todėl situaciją būtina keisti. Tai nelengvas uždavinys, kurį galime
pasiekti tik sutelktomis jėgomis. Todėl kviečiu konservatorius ne
mitinguoti ir klaidinti visuomenę, o aktyviai prisidėti sprendžiant
šį kauniečiams svarbų klausimą“, - baigdamas savo laišką politikus
burtis aktualių miesto problemų sėkmingam išsprendimui ragina Kauno
meras.