ECB taip pat sveikina Italijos ir Ispanijos vyriausybių pasiryžimą įgyvendinti reformas fiskalinėje politikoje.
Euro zonos vertybinių popierių rinkos atidžiai stebės, ar ECB
imsis supirkinėti Italijos ir Ispanijos, kurios pagal ekonomikos
dydį yra trečioji ir ketvirtoji didžiausios šalys regione,
išleistas obligacijas. Pats centrinis bankas niekada nenurodo,
kuriuos vertybinius popierius perka.
Pastarosiomis savaitėmis investuotojai nuogąstauja, jog Ispanijai ir Italijai, kad šios galėtų vykdyti savo įsipareigojimus, prireiks ES paramos, panašios į tą, kurios 2010 m. prisireikė Graikijai ir Airijai.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy patvirtino, jog specialusis euro zonos stabilizavimo fondas prisiima įsipareigojimą išpirkti valstybės obligacijas, išplatintas ES šalių narių skolininkių.
„Esame pasiryžę imtis koordinuotų veiksmų kur reikia, siekiant
užtikrinti likvidumą ir palaikyti finansinių rinkų funkcionavimą,
finansinį stabilumą ir ekonomikos augimą“, - sakoma G-7 pranešime,
kai atsidariusiose Azijos biržose kainos patraukė žemyn,
baiminantis dėl pasaulinės ekonomikos būklės.
„Esame pasiryžę mažinti įtampą, kylančią dėl dabartinių
iššūkių, susijusių su mūsų biudžetų deficitais,
įsiskolinimais ir augimu, taip pat sveikiname ryžtingus veiksmus,
kurių ėmėsi JAV ir Europa“, - pabrėžė Didysis septynetas.
„JAV patvirtino reformas, kurios lems didelį deficito
sumažėjimą per vidutinį laikotarpį“, - nurodoma pranešime, kuris
buvo paskelbtas po virtinės telefonu vykusių G-7 lyderių
pasitarimų, pirmininkaujant Prancūzijos ekonomikos ministrui
Francois Baroinui.
Prancūzija šiuo metu pirmininkauja Didžiajam septynetui, kuriam
taip pat priklauso Didžioji Britanija, Kanada, Vokietija, Italija,
Japonija ir Jungtinės Valstijos.
„Europoje euro zonos viršūnių susitikime liepos 21 dieną buvo
susitarta dėl visapusio paketo, sprendžiant Graikijos ir kitų
šalių, patiriančių finansinę įtampą, problemas“, - sakoma G-7
pranešime.