Tai, kad Islandija vis dar išgyvena realią ekonomikos krizę, darosi akivaizdu iš tarptautinio Keblaviko oro uosto važiuojant į sostinę Reikjaviką.
Šalia keleivių terminalo stūkso nebaigtas statyti ir galbūt išvis nebestatomas daugiaaukštis viešbutis, skirtas dar neseniai lauktam turistų antplūdžiui.
Šalia esantis naujas „Volkswagen” automobilių salonas – tuštutėlis: nei mašinų, nei pirkėjų.
Važiuojant Islandijos keliais ir stebint retus prasilenkiančius automobilius į širdį smelkiasi nuojauta, kad šalis per tuos keturiolika metų, kai aš čia apsilankiau pirmą kartą, neatpažįstamai pasikeitė.
Kareivius pakeitė studentai
Ištuštėjusi ir šalia Keblaviko oro uosto kadaise buvusi JAV karinė jūrų aviacijos bazė.
Islandija, nors ir NATO narė, yra taiki šalis, kaip ir Šveicarija, neturinti nei savo ginkluotųjų pajėgų, nei šauktinių.
Amerikiečių karinė bazė buvo vienintelis ginkluotas dalinys šalyje.
Pasaulyje plintant antiamerikietiškoms nuotaikoms ji traukdavo užrašų „Yankee go home” („Jankiai, nešdinkitės namo”) mėgėjus.
Amerikiečiai, įsikūrę čia po Antrojo pasaulinio karo, vieną kartą išties paklausė islandų pageidavimų ir 2006 metais išsikraustė.
Tik vietos gyventojai tuo anaiptol neapsidžiaugė: keletas šimtų islandų neteko ilgamečių darbdavių ir paslaugų vartotojų. Taip amerikiečiai, net ir nebebūdami Islandijoje, vėl liko kalti – šįkart dėl išaugusio nedarbo.
Ką ir kalbėti apie investicijas, kurias šalies vyriausybė skyrė bazei pertvarkyti.
Juk visa jos infrastruktūra buvo sukurta pagal amerikinį modelį: pavyzdžiui, elektros įtampa buvo 110 voltų, kai visoje Islandijoje – 220 voltų. Skyrėsi ir santechnikos bei ventiliacijos įrenginių standartai.
Užtat dabar buvusiuose kariškių namuose gyvena Reikjaviko universiteto studentai. Čia aidi ne šaižios kariškių komandos, o jaunatviškas juokas.
Burbulas staiga susprogo
Tačiau vertinant ekonomikos padėtį juoktis islandai neturi pernelyg daug priežasčių.
Dar prieš keletą metų Reikjavikas buvo tiesiog nusėtas statybinių kranų bokštais, o naujų gyvenamųjų namų statybos mastais šalis nenusileido net ir dešimt kartų daugiau gyventojų turinčiai Lietuvai.
Keliuose zujo milžiniški visureigiai, o paprasti islandai buvo įpratę kiekvieną vakarą mėgautis vakariene restoranuose.
Tačiau visa tai – jau praeitis. Pirmoji pasaulio finansų krizės banga nesunkiai nušlavė trapią salos ekonomiką.
„Kitaip ir būti negalėjo, – aiškino vienas danų žurnalistas. – Ekonomine prasme šioje šalyje, be žuvų, pelenų, aliuminio ir geoterminės energijos, nieko nėra.
Tačiau įvaizdis buvo sudarytas toks įtaigus, jog kiekviena valstybė ar bankas noriai skolino Islandijai bet kokias sumas.”
Kainos kandžiojasi mažiau
Žinoma, nėra to blogo, kuris neišeitų į gera. Ypač turistams ir kitokiems atvykėliams iš užsienio.
Aš pats dar prieš keliolika metų Islandijoje sugebėjau per porą valandų išleisti 300 dolerių beveik nepajudėdamas iš vietos.
Cigaretės, tuomet kainavusios septynis kartus brangiau negu Lietuvoje, dabar kainuoja beveik tiek pat.
Panašiai kaip Lietuvoje kainuoja ir „Coca-Cola” skardinė, nepernelyg skiriasi net taksi paslaugų kainos.
Tuo tarpu patiems islandams iš naujo tenka mokytis gyventi realiomis sąlygomis.
Praėjo laikai, kai išvydus kaimyno įsigytą didelį automobilį islandui buvo privaloma įsigyti dar didesnį.
Nemažai šeimų buvo priverstos palikti bankams savo turimus būstus, o didelei darbingų žmonių daliai – tarp jų ir imigrantams – teko išvykti iš šalies.
Pabėgo net „McDonald’s”
Tiesa, islandai kaip visada išlieka santūrūs, orūs, mokantys susirasti pramogų žmonės.
Reikjavikas, kuris dydžiu prilygsta Panevėžiui, stebina koncertų ir masinių renginių gausa. Kaip ir vakarais parke padainuoti susirenkantys žmonės.
Tačiau kavinės – gerokai tuštesnės.
Nemažai jų jau bankrutavo – patys islandai restorane dabar vakarieniauja geriausiu atveju tik sykį per savaitę: valgyti namie – pigiau.
Dėl krizės iš Islandijos pasitraukė net „McDonald’s” restoranų tinklas.
Anksčiau jis žaliavų įsiveždavo iš Anglijos ir Vokietijos, bet kritus Islandijos kronos kursui ir išaugus sąnaudoms patiekalų kainos tapo per didelės.
„McDonald’s” restoranų uždarymas šalyje kurį laiką buvo svarbiausia aktualija, nemažai islandų neslėpė sielvarto dėl tokio praradimo.
Tiesa, amerikietiškojo maisto mėgėjams liko galimybių patenkinti savo poreikius: Islandijoje tebeveikia KFC, „Pizza Hut”, „Taco Bell” ir „Subway” užeigos. Beje, būtent Islandijos kompanija valdo KFC ir „Pizza Hut” restoranus ir Lietuvoje.
Cigaretės – su receptu?
Sklinda gandai, kad ilgiausiai pasaulyje veikiančiame parlamente – Islandijos Altinge jau rengiamas dar negirdėtas įstatymo projektas: norintis įsigyti cigarečių asmuo turės pateikti gydytojo išrašytą receptą.
Tik ar parlamentarai ryšis tokiam žingsniui? Islandai vis dėlto nemažai rūko, ypač – jauni.
Jaunimas krizės metu aktyviai skatinamas kuo mažiau žaisti kompiuterinius žaidimus, daugiau skaityti ir lankytis muziejuose.
Tačiau tokios pastangos ne visuomet duoda vaisių. Pavyzdžiui, penktadienio vakarais jaunimas užplūsta Reikjaviko barus ir siautėja, kaip ir visoje Europoje. Tuomet krizė jauniems žmonėms tikrai ne galvoje.
Bankų griūtis
2008 metų pabaigoje bankrutavo trys didžiausi Islandijos bankai. Prireikė net valdžios įsikišimo, tačiau jie buvo pernelyg dideli, kad vyriausybė galėtų juos išgelbėti. Šių trijų bankų įsipareigojimai (daugiausia – užsienio klientams) buvo daugiau nei 10 kartų didesni nei Islandijos bendrasis vidaus produktas (BVP).
Olandijos ir Didžiosios Britanijos valdžia savo šalių piliečiams grąžino per 4 mlrd. eurų, kuriuos jie prarado bankrutavus didžiausiam Islandijos bankui „Landsbanki”. Iš islandų buvo pareikalauta atlyginti šią žalą, tačiau šįmet pavasarį referendume jie atsisakė tai padaryti.
Tiesa, salos valdžia žada užsienio šalims grąžinti skolą, tačiau tik pardavusi perimtą banko turtą.
Trijų bankų griūtis sukėlė didžiulį Islandijos kronos kurso nuosmukį, paniką šalies biržoje (tris dienas ji išvis neveikė). Iškart sustojo ūkio plėtra, nedarbo lygis pakilo nuo 2 iki 10 proc. Ekonomikai stabilizuoti Islandija gavo per 10 mlrd. JAV dolerių paskolų iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bei kitų valstybių.
Tačiau ūkio atsigavimas užtruks. 2009-aisiais šalies BVP smuko 6,8 proc., pernai – 3,4 proc. Pagal TVF prognozes, šįmet jis turėtų ūgtelėti 2,3 proc., kitąmet – 2,9 proc.
Į Lietuvą grįžti neketina
Manoma, kad šiuo metu Islandijoje gyvena apie tūkstantį išeivių iš Lietuvos.
Nesmagu girdėti, kad jie prilyginami lenkams – žemiausiai imigrantų kastai. Tačiau krūtinę užplūsta pasididžiavimas klausantis pagyrų, kokie lietuviai vis dėlto darbštūs ir kruopštūs.
Per kelias dienas Islandijoje įvairiausiose vietose teko sutikti keliolika lietuvių. Į banalų, bet aktualų klausimą „Ar planuojate grįžti į Lietuvą?” visi kaip susitarę kategoriškai atsakė – „ne”.
Gal dėl paprastos aritmetikos: pernelyg nesiplėšydamas lietuvis Islandijoje uždirba iki 8000 litų per mėnesį. Kukliai gyvenant apie pusę šios sumos įmanoma sutaupyti.