Birželį užsienio prekybos deficitas buvo 19 proc. didesnis nei prieš metus (papildyta 13 val. 44 min.)

Šių metų birželį, palyginti su pernai metų birželiu, eksportas padidėjo 32,4 procento, importas – 31,3 procento.

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 32,7, o importas – 25,9 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 24,2 procento, be mineralinių produktų – 24,1 procento.

Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 29,4 procento padidėjęs naftos produktų, 90,3 – antžeminio transporto priemonių, 97,5 procento – trąšų, 29,2 – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių eksportas.

Importo padidėjimui įtakos turėjo 35,3 procento padidėjęs žalios naftos, 66,4 – antžeminio transporto priemonių, 45 procentais – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas.

Per mėnesį (2011 m. birželį, palyginti su geguže) eksportas padidėjo 0,4 procento, importas sumažėjo 2,9 procento. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 0,2, o importas sumažėjo 6,8 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 1,6 procento, be mineralinių produktų – 3,6 procento.

Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 58,4 procento padidėjęs juodųjų metalų atliekų ir laužo, 21 procentu – pieno ir pieno produktų eksportas.

Importo sumažėjimui įtakos turėjo 15,3 procento sumažėjęs antžeminio transporto priemonių, 44,1 – valgomųjų daržovių importas.

2011 m. sausio–birželio mėn., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, eksportas padidėjo 41,2 procento, importas – 41,9 procento.

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas ir importas padidėjo po 40,5 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 31,7 procento, be mineralinių produktų – 28,3 procento.

Eksporto padidėjimui įtakos turėjo 44,6 procento padidėjęs naftos produktų, 2,1 karto – antžeminio transporto priemonių, 97,3 procento – trąšų eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 47,2 procento padidėjęs žalios naftos, 97,6 procento – antžeminio transporto priemonių, 57,1 procento – katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių importas.

Pirmąjį šių metų pusmetį svarbiausios Lietuvos eksporto ir importo partnerės buvo Rusija, Latvija, Vokietija ir Lenkija.

Kaip sako „DnB Nord“ banko analitikas Mindaugas Jurgelis teigia, kad pirmojo pusmečio užsienio prekybos duomenys atrodo įspūdingai – eksportas išaugo daugiau nei 40 proc. (lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo kone trečdaliu), o bendros eksporto apimtys sudarė 34 mlrd. litų (per visus 2009 m. buvo eksportuota už 41 mlrd. litų). „Tačiau nemažai veiksnių verčia abejoti, kad antroje metų pusėje galėsime džiaugtis tokiais pat augimo tempais. Pagrindinė grėsmė tolesnei sėkmingai šalies eksporto plėtrai – vangi ūkio plėtra Vakarų Europoje ir JAV bei Lietuvos prekybos partnerių geografija“, - sako M.Jurgelis.

Kaip pastebi analitikas, Lietuva daug eksportuoja į lėtai augančias ES valstybes. Naujausi duomenys iš Vokietijos rodo lėtėjantį privataus sektoriaus augimo tempą, kone sustojusią pramonės plėtrą - laukiama, kad antroje metų pusėje šalies ekonomika augs gerokai lėčiau nei pirmąjį pusmetį.

Jungtinės Karalystės ekonomika antrąjį metų ketvirtį teaugo 0,2 proc., laukiama, kad šalies vyriausybės ūkio augimo prognozė 2011 m. netrukus bus sumažinta jau ketvirtą kartą šiemet nuo dabartinių 1,7 proc. Kitos pagrindinės šalies eksporto partnerės – Latvija ir Estija – priklauso nuo didžiųjų valstybių augimo, tad prasidėjus ES ir JAV ekonomikų stagnacijai prieglobsčio jos nesuteiks.

Anot M.Jurgelio, nerimą kelia ir Rytų partneriai. Rusijos ekonomikai grėsmę kelia didelė priklausomybė nuo žaliavų kainų, kurios artimiausioje ateityje, tikėtina, ir toliau mažės. Tai smarkiai ribos eksportuotojų į Rusiją galimybes. O eksportuoti į Baltarusiją pasidarė sunkiau po šios šalies valiutos devalvacijos.

„Pesimistiškai nuteikia ir investicijų į Lietuvos pramonę stoka, be kurių sudėtinga toliau sėkmingai skverbtis į užsienio rinkas. Pernai materialinių investicijų apimtys smuko jau antri metai iš eilės ir tesiekė pusę 2008 m. lygio. Per šiuos metus bankų paskolų portfelis taip pat nedidėja. Tiesioginių užsienio investicijų trūkumas apsunkina įėjimą į sparčiai augančias, tačiau geografiškai nutolusias rinkas. Eksportas į Indiją nesudaro nė 1 proc. visų apimčių, į Kiniją išvežama dar mažiau, o Lietuvos prekybos ryšiai su Pietų Amerika itin menki“, - teigia banko analitikas.

Jo teigimu, nors šiemet laukiama rekordinės pardavimų užsienyje apimties, antrąjį pusmetį eksporto augimas ženkliai lėtės, o ilgalaikės eksporto perspektyvos kelia nemenką susirūpinimą.