„Artėja juodasis pirmadienis.” Taip praėjusį savaitgalį buvo pranašaujama apie įvykius, kurie laukia atsidarius pagrindinėms pasaulio biržoms.
Juodžiausio scenarijaus gal ir išvengta, tačiau indeksų vertė ir toliau smuko tiek Azijoje, tiek Europoje, tiek Amerikoje.
Tokijo ir Honkongo biržose kotiruojamų įmonių akcijų vertė per dieną sumenko daugiau nei po 2 proc., Frankfurto DAX indeksas nukrito net 5 proc.
Vakarop atsidariusi Niujorko birža iš karto driokstelėjo: „Dow Jones” indeksas nuo pat pradžių smuktelėjo 2 proc., o „Nasdaq” – net 3,4 proc.
ECB ėmėsi veiksmų
Dėl griūties akcijų rinkose kyla recesijos grėsmė.
Visam pasauliui tai reikštų mažų mažiausiai ūkio sąstingį, jei ne nuosmukį. Todėl didžiausių valstybių vadovai bent žodžiais stengėsi nuraminti finansų rinkų dalyvius.
Tiek G7 sambūrio, kuriam priklauso septynios ekonominiu požiūriu galingiausios pasaulio valstybės, tiek G20 atstovai dievagojasi per artimiausias savaites pateiksiantys pasiūlymų ir sprendimų, padėsiančių įveikti iškilusias kliūtis.
Tačiau tiek laiko – per didelė prabanga. Tai supratęs Europos centrinis bankas (ECB) jau vakar ėmėsi veiksmų: pradėtos supirkinėti Italijos ir Ispanijos valstybių obligacijos.
Pastarosios šalys įvardijamos kaip daugiausia sunkumų turinčios euro zonos narės, išskyrus jau gelbėjamas Graikiją, Portugaliją ir Airiją.
Pavyzdžiui, Italijos skola viršijo 1,8 trilijono eurų, arba 120 procentų šalies bendrojo vidaus produkto.
ECB neskelbia, kiek lėšų mesta į Italijos ir Ispanijos obligacijas. Biržų prekeiviai mano, kad vakar jų buvo supirkta už 2–5 mlrd. eurų.
Įsikišo ir W.Buffettas
ECB veiksmai bent trumpam padėjo nuraminti investuotojus: vakar italų ir ispanų 10 metų trukmės iždo vekselių metinės palūkanos siekė šiek tiek daugiau nei 5 proc., nors dar penktadienį buvo peržengusios 6 proc. ribą.
Nors agentūra „Standard & Poor’s” pirmoji pasaulyje išdrįso sumažinti JAV skolinimosi reitingą, šios valstybės obligacijos vakar išliko paklausios.
Tikriausiai nemažai įtakos tam turėjo legendiniu investuotoju vadinamo 80-mečio Warreno Buffetto elgesys: jis išdidžiai pareiškė, kad Amerikos skolinimosi reitingas jo akyse nesumenko, todėl JAV iždo vekseliais pasitiki ir toliau.
Viskas priklauso nuo JAV
Vakarų valstybės iš 2008-aisiais prasidėjusios ekonominės krizės brido skatindamos vartojimą. Lietuvos eksportuotojai tuo sumaniai pasinaudojo – eksportas pernai augo kaip ant mielių.
Tačiau dabartinė sumaištis pasaulio finansų rinkose perša mintį, kad vartojimas gali smukti net turtingiausiose Europos valstybėse.
Pasak banko „Nordea” ekonomisto Žygimanto Maurico, Vokietijos rinka tebėra svetinga Lietuvos eksportuotojams.
„Tačiau viskas priklauso nuo JAV. Jeigu ten smuks vartojimas, tai paveiks Vokietiją, kuri daug eksportuoja į šią valstybę.
Tokiu atveju kris prekių paklausa ir Vokietijoje, o tai mūsų eksportuotojams būtų labai bloga žinia”, – aiškino Ž.Mauricas.
Investicijų valdymo bendrovės „Orion Securities” analitiko Karolio Pikūno manymu, jei visos ES ekonomika ims lėtėti, Lietuvą vėl gali ištikti sąstingis: „Tokia tikimybė nėra maža.”
Atsisakys nebūtinų prekių
Kurios pramonės šakos jautriausiai sureaguotų į paklausos smukimą Vakarų Europoje?
Ž.Mauricas minėjo chemijos, plastiko, iš dalies – baldų gamintojus. „Vakarų šalių gyventojai pirmiausia atsisakytų pirkti ne pačias būtiniausias prekes”, – pažymėjo analitikas.
Tai būtų skaudus smūgis, nes atsigaunantys eksportuotojai jau spėjo įsitvirtinti užsienyje. Pavyzdžiui, pernai lietuviški PET gaminiai Vokietijoje užėmė didžiausią rinkos dalį.
„Maisto produktų gamintojai gali būti ramesni. Net tekstilininkams nėra didesnių pavojų: blogėjant padėčiai kinų ar indų gaminiai europiečiams tampa per brangūs. Lietuva turėtų tuo pasinaudoti”, – mano analitikas.
„Orion Securities” analitikas K.Pikūnas įspėjo, kad akcijų nuosmukis turės neigiamos įtakos Lietuvoje valdomiems pensijų fondams. „Lietuvos finansų rinkoms ypač daug įtakos padarytų paaštrėjusi padėtis valstybių obligacijų rinkoje”, – sakė jis.
Vartotojų lūkesčiai smuks
Analitikų manymu, vargu ar sumaištis finansų rinkose artimiausiu metu gali paveikti eilinius šalies gyventojus.
„Net jei darbdaviai susidurs su bėdomis užsienyje, kažin ar prasidės masiniai atleidimai, algų karpymas, kaip buvo prieš trejetą metų”, – abejojo Ž.Mauricas.
Tiesa, gyventojų lūkesčiai gali vėl susilpnėti. Tuomet vidaus vartojimas liks sąstingio būsenos, o bandymai jį išjudinti vėl gali atsimušti į baimės sieną.
Spekuliantai jau sukruto
Vakar biržos „OMX Vilnius” indeksas, palyginti su praėjusiu penktadieniu, smigo daugiau nei 5 proc.
Investuotojai rinkos analitikus bombarduoja klausimais, ar akcijas laikyti, ar vis dėlto parduoti, o į rinką grįžti nurimus situacijai.
Kaip įprasta, lietuviai jautriai reaguoja į užsienio rinkų naujienas, kurios tiesiogiai netgi neveikia Lietuvos.
Tad akcijų pardavėjų gretos Lietuvoje didėja. Kaip pažymėjo analitikai, toks nuosmukis akcijų rinkoje yra labiau pagrįstas emocijomis nei realiais faktais.
„Visi klausia, kas vyksta, kodėl ir kas bus ateityje. Į šiuos klausimus sunku atsakyti. Patariame mažinti turimo portfelio riziką”, – sakė „Orion Securities” analitikas K.Pikūnas.Jo manymu, artėja momentas, kai rinkų kritimas sudomins spekuliantus. Jų jau atsiranda.
„Yra nemažai klientų, kurie kaip tik pastaruoju metu ryžtasi pirkti, nes nori pasipelnyti iš didelių kainų svyravimų”, – pabrėžė investicijų banko „Finasta” Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas.